Paskutinis žmogus

Gediminas Endriekus gimė Lietuvos vakarų mieste Plungėje, 1982 m. rugsėjo 21 d. Nuo ankstyvos vaikystės mėgo lipdyti. 2005 m. Vilniaus Dailės Akademijos Telšių Dailės Fakultete baigė skulptūros specialybę. 2007 m. atsikraustė į Vilnių, ten įsidarbino bronzos liejykloje, pradėjo intensyviai kurti. 2015 m. surengė pirmą personalinę bronzos skulptūrų parodą Prologas. 2016 m. įstojo į Lietuvos Dailininkų Sąjungą. 2016 m. su žmona atidarė asmeninę meno studiją, ten eksponuoja daugelį savo kūrinių. 

Gediminas Endriekus kūryboje – labai intravertiškas, kuria spontaniškai eskizuodamas. Atsirinktus tinkamus darbus išpildo medžiagoje. Darbus nuo eskizo iki baigto kūrinio išpildo pats. 

Gedimino darbuose vyrauja stovinčios, sėdinčios abstrahuotos žmogiškos figūros, būtybės, primenančios gyvūnus ar augalus, kartais pereinančios geometrines formas, minkštos, kampuotos, dinamiškos, kitos – sustingusios judesy. Pagrindinės Gedimino rūpimos temos – žmogaus kilmės ir jo buvimo prasmės klausimas. Tad jo darbai neretai filosofiški, atspindintys emocijas, būties dilemas.

"Kiekvienas kūrinys turi kažkokią reikšmę, kurios negaliu apibūdinti. Mintys apie darbą išsigrynina po kurio laiko, kaip nusistovi drumstas vanduo, suvokimas ateina vėliau. Užbaigęs darbą retai kada galiu iškart pasakyti pavadinimą, jį turiu tarsi pamažu atsiminti. Darbų reikšmė nebūtinai turi būti įvelkama į žodį. Kartais bandai apie darbą kalbėti ir girdi sklindant tik eilines žodžių formas, kurios įprastai naudojamos tokiomis akimirkomis. Tuomet tikroji kūrinio reikšmė tolsta sulig kiekvienu ištartu žodžiu. Kad ir kaip banaliai skambėtų, reikšmė turi būti pajusta, o ne pateikta žodžiais," - apie savo kūrinius pasakoja menininkas.