Rašytojas Henris Valentinas Milleris kartą yra pasakęs, jog žmogus tėra tekstas. Remiantis tokia nuomone, galima teigti, jog viskas aplink žmogų – tėra tekstas taip pat. O kas yra tekstas?
Taigi perskaitomus ir gerai pažįstamus simbolius, tokius kaip raides ir skaičius, mes naudojame tam, kad perteiktume tikslią informaciją. Ir tam, kad būtume aiškiai suprasti. Pagal Senojo Testamento Pradžios knygą, žmonės prarado turėtą bendrą, visiems suprantamą kalbą ir taip pasaulyje įsivyravo nesupratimas bei nesusikalbėjimas. Taigi, nors ir stengiamės savo sukurtais tekstais susikalbėti, deja, universalios kalbos neturime.

Emilio Angelini

Menininkai, kurie kaip įprasta, visuomet yra už laisvę, taiką ir meilę, bando grąžinti tą senąją prarastą kalbą. Taip atsiranda terminas aseminis raštas. Naudodami tokį raštą tapyboje, jie nebando perduoti tikslios informacijos, tekstų ar žodžių. Aseminis raštas išreiškia abstraktesnę idėją, jausmą, platesnes sąvokas, ar tiesiog užduoda minčių kryptį žiūrovui. Tačiau tai jokiu būdu netampa skaitomu raštu. Menininkai pasinaudoja žmogaus intuityviu supratimu ir pasitelkę estetinę raišką perduoda savo idėją. Atsisakydamas žinomų žodžių ir raidžių reikšmių, asemiškas raštas atitinka ir spalvas, ir žodžius, ir muziką.

John McConnochie

Aseminio rašto įvairovė yra labai didelė, nes tai paremta improvizacijos menu. Tačiau menininkai teigia, kad tikras aseminis raštas turi išlaikyti įprasto teksto formą – skyrybos ženklus, pasirinktą šriftą, vizualų teksto įvaizdį. Dažnai tai būna ir ženklai panašūs į hieroglifus ar arabiškus raštmenis, tačiau taip pat neturintys atitikmens su reikšme.

Lucinda Sherlock

Meno pasaulyje ši sąvoka plačiau naudojama nuo XX a. pradžios. Tokį abstraktų rašymo būdą ypač mėgo avangardistai. Viena žinomiausių, aseminio rašto kūrėjų buvo argentinietė Mirtha Dermisache, kurios parodos buvo rengtos žymiausiose pasaulio parodų salėse. Ji viena iš svarbiausių meninikų, išgarsinusių aseminio rašto svarbą. Mirthos raštą galite pamatyti čia.

Lietuvos meno lauke, aseminį raštą daugiausiai naudoja dailininkai tapantys abstrakcijas. Tokių rašmenų galima rasti dailininko Virginijaus Tamošiūno paveiksluose, kur tarp stambių potėpių atsiranda lyg rašytinėmis raidėmis parašytas, neįskaitomas tekstas.

Virginijus Tamošiūnas "Medžiai ir mėnuliai II"

Aseminis raštas vyrauja dailininko Konstantino Žardalevičiaus abstrakcijose. Menininkas naudoja skirtingus šriftus norėdamas kalbėti apie skirtingas idėjas – gotikinis šriftas, kuris siejasi su viduramžiais savo estetika, dažniausiai simbolizuoja tradicijas, praeitį, o rašytinių raidžių tekstai dažniausiai yra idėjų, minčių, ateities vizualizacija.

Konstantinas Žardalevičius "Aseminis suvokimas"

Taigi, skaityti tokius tekstus mene reikėtų taip pat, kaip jie ir parašyti – abstrakčiai, nesistengiant įžvelgti konkrečią prasmę. Jausmas, kuris atsiranda pamačius raštą, padeda suprasti ir menininko užkoduotą idėją.