Egonas Šilė buvo austrų tapytojas ir piešėjas, kurio gyvenimas ir karjera buvo pažymėti tragedijos. Per trumpą karjerą šis autorius sukūrė daugiau nei 3000 piešinių, kuriuose per drąsią, grafišką liniją ir pabrėžtinai ryškų kontūrą atsiskleidžia jo iliustratyvus stilius. Šilės kūriniai atpažįstami iš keistų, dažnai groteskiškai iškraipytų figūrų, per kurias dailininkas stengėsi perteikti vidinius žmogaus konfliktus. Gustavo Klimto protežė Egono Šilės darbai turėjo įtakos ekspresionistams, neoekspresionistams ir dar daugybei kartų po jų, o šiandien prieš šimtmetį sukurtais paveikslais žavisi kone kiekvienas jaunuolis.

"Autoportretas su kiniškais žibintais ir vaisiais", 1910 m. (nuotrauka: Wikimedia Commons)

Egonas gimė 1890 m. Tulne prie Dunojaus, Austrijoje. Jo tėvas buvo Tulno stoties viršininkas, todėl vaikystėje aplankęs tėvą Adolfą darbe jaunasis kūrėjas dažnai piešdavo įmantrius traukinių eskizus. Adolfas nuo pat pradžių palaikė sūnaus talentą ir jo mirtis 1905 m. giliai paveikė jautrų paauglį. Manoma, kad būtent ši tragedija lėmė dailininko susižavėjimą žmogaus vidine sumaištimi ir mirtingumu.

"Mirtis ir mergelė", 1915 m. (nuotrauka: Wikimedia Commons)

Sulaukęs 16 metų Egonas tapo jauniausiu Vieno meno akademijos studentu istorijoje, bet po trejų metų nepatenkintas konservatyviu akamedijos požiūriu mokslus metė ir kartu su mokslo draugais Oskaru Kokoška bei Maksu Openhaimeriu įkūrė Naujojo Meno Grupę (Neuekunstgruppe). Jų trikdantys darbai atspindėjo tuo metu tvyrojusias išsilaisvinimo nuo tradicijų nuotaikas.

"Atsiskyrėliai", 1912 m. (nuotrauka: Wikimedia Commons)

1907 m. Egonas susipažino su Gustavu Klimtu, kuris, sužavėtas jauno menininko talento, priėmė jį po savo sparneliu ir supažindino su įtakingiausiais to meto dailininkais. Jiedu daug dirbo kartu – ankstyvuosiuose Egono darbuose atsispindi Gustavą apsėdęs moteriškų formų tyrinėjimas ir Art Noveau. Vėliau Egonas Gustavo stilių atmetė – jo kūriniuose ryškėja tamsi, niūri paletė ir iškraipytos formos. Tačiau Gustavas tapo vieno garsiausių Egono kūrinių subjektu. Manoma, kad “Atsiskyrėliuose” kairėje pavaizduotas Egonas, užgožiantis dešinėje pavaizduotą Gustavą – mokinys pranoksta mokytoją.

Egono sesuo Gertrūda tapo viena pirmųjų ir dažniausiai sutinkamų jo vaizdavimo subjektų. Egono studija buvo tapusi vietinių vaikų prieglobsčiu ir susibūrimo vieta, todėl ir dauguma jo vaizduojamų žmonių labai jauni. Šis faktas susijęs ir su labai kontraversiškais įvykiais dailininko gyvenime – 1912 m. Šilė buvo suimtas ir įkalintas už jaunos mergaitės suviliojimą. Jis buvo išteisintas tais pačiais metais, bet traumuojanti patirtis ir kalėjime praleistas laikas lėmė, kad vaikų daugiau niekada nepiešė.

"Gerdos Šilės portretas", 1909 m. (nuotrauka: Wikimedia Commons)

1915 m. Egonas vedė Editą Harms ir po penkerių metų buvo pašauktas į kariuomenę. Būdamas užsienyje dailininkas eksperimentavo tapydamas peizažus ir miestelius. Brangiausiai aukcione parduotu darbu tapo “Namai su skalbiniais (priemiestis II)” (1914), aliejinė drobė už kurią “Sotheby’s” aukcione 2011 m. sumokėti 24 700 000 £.

"Namai su skalbiniais (priemiestis II)", 1914 m. (nuotrauka: Wikimedia Commons)

Po karo 1917 m. grįžęs į Vieną Egonas visą savo laiką skyrė menui. Jo mėgstamiausias modelis buvo žmona Edita. Likimo ironija, kad mirties ir kančios apsėstas žmogus pats mirė labai tragiškai apsikrėtęs ispaniškuoju gripu. Tai įvyko 1918 m. spalio 31 d., praėjus vos trims dienos nuo žmonos ir negimusio vaikelio mirties nuo tos pačios ligos. Paskutinėmis gyvenimo dienomis Egonas nupiešė daugybę velionės žmonos eskizų. Dailininkas mirė būdamas ant komercinės sėkmės sleksčio, kurios beveik visą gyvenimą labai trūko. Šiuo metu didžiausią Egono Šilės paveikslų kolekciją galima rasti Leopoldo muziejuje Vienoje.

"Sėdinti Edita dryžuota suknele", 1915 m. (nuotrauka: Wikimedia Commons)