Muziejaus kuratoriai Van Gogh’o “Alyvmedžiuose” netikėtai atrado žiogą – vabzdys liko įkalintas dažų sluoksnyje dar prieš 128 metus, kai paveikslas buvo nutapytas. Tiesa, Nelsono-Atkinsono meno muziejaus Kansas Sityje ekspertai vabzdį rado be pilvo ir krūtinės ląstos.

Dailininkas garsėjo pomėgiu tapyti po atviru dangumi, todėl manoma, kad vabzdys netyčia tavo meno kūriniu, ai dailininkas dirbo lauke.

„Van Gogh’as mėgo dirbti gamtoje“ – pasakoja Nesono-Atkinsono meno muziejaus direktorius Julián Zugazagoitia. – „Todėl suprantama, kad jam teko susidurti su vėju, dulkėmis, žolėmis, krūmais, vabzdžiais ir žiogais.

Žiogą kuratoriai pastebėjo per projekto inventorizaciją. Jis buvo pasislėpęs paveikslo fone tarp rudų ir žalių atspalvių.

Mary Schafer, galerijos paveikslų konservatorė, žiogą pamatė tik apžiūrėjusi paveikslą su padidinamuoju stiklu. Iš pradžių manė, kad ten lapelis.

„Tokie radiniai paveikslų dažuose – ne naujiena“, - teigia Mary Schafer. – „Bet žiogo atradimas žiūrovus sujungia su ta akimirka, kai paveikslas buvo nutapytas, ir primena apie dailininko tapymo stilių.

1885 metais Van Gogh’as rašė broliui Teo apie tapybą lauke ir iššūkius, su kuriais susiduria gamtoje:

„Tiesiog išeini, atsisėdai ir tapai toje vietoje! Bet nuo tų keturių drobių, kurias tau siunčiu, nukrapščiau daugiau nei šimtą musių, o ką jau kalbėti apie smėlį ir dulkes. Kol parsinešu porą drobių namo ir prasibraunu per kelias gyvatvores, per juos brūkšteli viena kita šakelė.”

Entomologas Michael Engel iš Kanzaso universiteto teigia, kad greičiausiai žiogas užkrito ant drobės jau negyvas, nes dažuose nematyti jokių judėjimo ženklų.