1642 m. Rembrantas van Reinas gavo Amsterdamo mero ir civilinės sargybos kapitono Banning Cocq užsakymą sukurti grupinį jo šaulių portretą. Šis paveiksas dabar laikomas vienu svarbiausių kūrinių meno istorijoje ir kabo specialiai jam suprojektuotoje salėje valstybiniame muziejuje Rijksmuseum.

Nors paveiksle yra 34 figūros, tik 16 iš jų yra tikri sargybos nariai ir jie visi už portretą sumokėjo po 100 olandų guldenų. Paveikso viduryje stovi du svarbiausi pareigūnai – kapitonas Banning Cocq ir jo leitenantas Willem van Ruytenburch. Pirmas dėvi raudoną juostą, antrasis – geltoną skrybėlę. Kitus vyrus Rembrantas nutapė taip tarsi jie ruoštųsi eiti sargybą – jie ruošia savo muškietas ir rodo į tolį, netelpantį į paveikslo rėmus.

Rembrantas pridėjo ir porą detalių, kelis simbolius siejamus su sargyba ir muškietininkais. Už Bannig Cocq stovinti moteris neša sargybos taurę, o fone jaunesnysis leitenantas mojuoja sargybos vėliava.

Tais laikais buvo įprasta, kad civilinė sargyba ar kiti kariuomenės būriai užsisako grupinius portretus, kurie pakabinami jų būstinėse. Daugybė olandų meistrų tokių kaip Fransas Halsas tapė tokius portretus. Visgi, Rembranto kūrinys pranoksta juos visus savo dydžius – milžiniškoje drobėje pavaizduoti žmonės yra beveik natūralaus dydžio. Tiesą sakant, kompozicija buvo dar didesnė, bet 1715 m. jį teko apkarpyti, nes buvo perkeltas iš civilinės sargybos būstinės į Amsterdavo miesto rotušę.

Nors dabar Rembranto šedevras vadinamas „Nakties sargyba“, tikrasis paveikslo pavadinimas nežinomas, o šį pavadinimą gavo todėl, kad buvo padengtas tamsiu lako sluoksniu ir atrodė tarsi veiksmas vyktų sutemus. Praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje lakas buvo nuvalytas ir paaiškėjo, kad veiksmas vyksta dieną, sargybai išeinant iš tamsaus pastato į dienos šviesą, bet pavadinimas nepasikeitė.

Nuo XVII a. iki XIX a. paveikslas kelis kartus pakeitė vietas, bet 1885 m. buvo įkurdintas naujai pastatytame Rijksmuseum, kur jį galima pamatyti ir dabar.