1. Jan van Eyck „Arnolfinių portretas“ (Nacionalinė galerija, Londonas)

Galbūt nustebsite, bet poreikį pasakyti „Aš buvau čia“ Polokas pajuto ne pirmasis (kai kas tiki, kad vienoje iš abstrakcijų Polokas paslėpė milžinišką parašą). Pirmasis ant savo darbo pasirašė aliejinės tapybos prosenelis Janas van Eikas. Paveiksle apačioje matome, kad virš veidrodžio ant sienos išvedžiotas užrašas „Čia buvo Janas van Eikas 1434“. Be to, veidrodžio atspindyje matyti dvi figūros. Žvelgiant į jas pro padidinamąjį stiklą matyti, kad viena iš jų – laikoma pačiu dailininku – pakėlusi ranką mojuoja ateities žiūrovams (žiūrėti nuotrauką apačioje).

Meno istorikas Erwin Panofsky buvo sukūręs teoriją, jog šis paveikslas yra Giovanni Arnolfini ir jo žmonos Giovanna Cenamitarsi santuokos dokumentas. Tačiau 1990 metais buvo atrastas dokumentas, kuriuo ši teorija buvo paneigta – pora susituokė 1447 metais, net 14 metų vėliau nei buvo nutapytas paveikslas. Taip pat, atrodo, jog Giovanna laukiasi, tačiau yra žinoma, jog
moteris numirė neturėdama vaikų. Istorikai teigia, jog tais laikais tarp moterų buvo paplitusi mada rengtis taip, kad atrodytų, jog laukiasi, kitaip tariant – vaisingumas buvo madingas.

2. Francisco de Goya „Nuoga Maja“ (Prado muziejus, Madridas)

Šį Gojos aktą inkvizicija buvo uždraudusi kaip nepadorų ir žalingą visuomenės gerovei. Tai, kad galva ir kūnas nesujungti netgi rodo, kad Goja atsargiai kūrė gražuolės tapatybę. Daugybė žmonių šį aktą laiko seksualiausiu paveikslu meno istorijoje, bet kas ji? Įtarimas krenta ant Pepitos Tudo, Manuelio de Godoi, prieštaringai vertinamo Ispanijos ministro pirmininko Pirėnų karo metais, meilužės. Manoma, kad paveikslą užsakė ministras pirmininkas. Taip pat įtarinėjama ir Marija del Pilar, graži ir aistringa Albos kunigaikštienė, turtingiausios Ispanijos poros puselė. Manoma, kad Goja buvo užmezgęs su ja romaną.

3. Sandro Botticelli, „Primavera“ (Uficių galerija, Florencija)

Šis paveikslas yra bankininko Lorenzo di Pierfrancesco Medici užsakymas. Todėl yra teigiama, kad tapant Merkurijų šiame paveiksle dailininkui pozavo pats Lorenzo, o Flora - tai jo žmonos Semirande portretas. Įdomus faktas – paveikslui pavadinimą išrinko ne pats autorius! Pavadinimą „Pavasaris“ 1550 metais paveikslui siteikė to meno meno istorikas Giorgio Vasari.

Bet pakalbėkime apie tai, kas jame vaizduojama. Džiugus moteriško grožio ir grakštumo garbinimas? Pagoniška odė atsinaujinimo metui? Viskas ne taip paprasta. Botičelio šedevras yra ne tik kiekvieno botaniko svajonė (jame pavaizduota daugiau nei 500 skirtingų augalų rūšių). Jame yra ir užuominų apie sąmokslą prieš Medičius ir pastangas apjungti krikščionybę, judaizmą ir islamą (idėja buvo populiari Medičių dvare). Tai gali pasirodyti kaip pritempinėjimas, bet turėkite galvoje, kad šešioliktojo amžiaus Florencija buvo tikras širšių lizdas, kuriame kiekvienas ką nors rezgė, o Botičelis buvo prisirišęs prie pragaro ugnimis grasinti mėgusio vienuolio Savanorolos, kuris vėliau pats buvo sudegintas miesto aikštėje.

4. Johannes Vermeer „Muzikos pamoka" (Karališkoji kolekcija, Londonas)

Kad ir kokie ramūs atrodo Vermejerio paveikslai, juose daugybė aistros simbolių ir užuominų apie erotiką. Čia jauna moteris liečia spineto, su tyrumu siejamo instrumento, klavišus. Ji atrodo susitelkusi ir pasinėrusi į muziką, bet įsižiūrėję atidžiau veidrodžio atspindyje pamatysime, kad iš tiesų ji žiūri į savo mokytoją – ją blaško jo vyriškumas. Vyno ąsotis ant stalo simbolizuoja afrodiziaką, o didelis styginis instrumentas, gulintis ant grindų, ir dabar laikomas falo simboliu.

5. Michelangelo, Siksto koplyčios lubos (Vatikanas)

Nei vienas save gerbiantis šešioliktojo amžiaus menininkas nebūtų sutikęs imtis tokio dydžio projekto kaip Siksto koplyčios lubos, jeigu nebūtų norėjęs palikti bent kelių mįslių ateities kartoms. Visų pirma, ant veikėjų drabužių ir kūno dalių yra paslėpta nemažai anatominių eskizų. Pavyzdžiui, „Šviesos ir tamsos atskyrime“ Dievo kaklas ir smakras vaizduoja smegenis, tik vaizdas protingai užslėptas. Klausiate, kodėl Mikelandželas tai darė? Kai kas mano, kad tai buvo iššūkis bažnyčiai, niekinančiai mokslą. Pastaruoju metu iškilo ir nauja teorija, kad devyniuose Pradžios knygos epizoduose užkoduota kabalos žinutė. Esą figūrų pozos primena hebrajų abėcėlės raides. Manoma, kad taip Mikelandželas pavaizdavo jungtį tarp katalikų ir judėjų. Pavyzdžiui, Dovydo ir Galijoto kompozicijoje užšifruota hebrajų abėcėlės raidė gimel.

6. Vincent van Gogh „Kavinės terasa naktį“ (Kröller-Müller muziejus, Oterlas)

Daugumai šis paveikslas – vienas svarbiausių van Gogho darbų. Greičiausiai ir jūs čia matote niekuo neypatingą vaizdelį nutapytą išskirtininku autoriaus stiliumi. Ir visgi daug kas mano, kad paveiksle vaizduojama paskutinė vakarienė.

Pažiūrėkime, kokie įrodymai gali atvesti prie tokios išvados. Visų pirma, Van Goghas buvo protestantų pastoriaus sūnus, taigi labai religingas. Vien dėl to daug kas mano, kad dailininko darbuose atsispindėjo meno ir krikščioniškosios vaizdavimo tradicijos ryšys. Antra, paskutinė vakarienė yra paskutinis kartas, kai Kristus valdo su dvylika mokinių. Jeigu suskaičiuosite, pamatysite, kad kavinėje sėdi lygiai dvylika žmonių, o viduryje stovi ilgaplaukė figūra.

Sutapimas? Galbūt, bet suskaičiavus ir visus paveiksle paslėptus kryžius, įskaitant vieną tiesiai virš figūros, panašios į Kristų, labai jau daug įrodymų, kad paveikslas – Van Gogho „Paskutinės vakarienės“ interpretacija.

7. Leonardo da Vinci „Paskutinė vakarienė“ (Santa Marija dele Gracijė)

Nuo Van Gogho kopijos prie originalo ir dabar kalbėsime ne apie Dan Browno kriptogramas, o apie slaptą žinutę, kuri suskambės jūsų ausyse tiesiogine to žodžio prasme.

Įdėmiai įsižiūrėję į Da Vinčio paveikslą, pamatysite eilę bandelių, išsidėsčiusių horizontaliai ties paveikslo viduriu. Neseniai vienas muzikantas pastebėjo, jog nupiešus penklinę, bandelės apaštalų rankose virsta natomis. Skaitant iš dešinės į kairę, kaip mėgo rašyti Da Vinčis, natas sudaro melodingą, keturiasdešimties sekundžių kompoziciją. Net skeptikai sutinka, kad melodija skamba pernelyg harmoningai, jog tai būtų sutapimas. Be to, Da Vinčis be tapybos, skulptūros, fizikos ir astronomijos domėjosi ir muzika.

8. Pieter Bruegel „Nyderlandų patarlės“ (Staatliche Museen, Berlynas, Vokietija)

Šis paveikslas yra dauggybės Nyderlandų senųjų patarlių iliustracija. Ekspertai skaičiuoja jame virš 125 patarlių, tačiau tegiama, kad tai ne visos. Daug patarlių neišliko iki šių laikų, tad jų atpažinti neįmanoma. Galbūt gerai patyrinėję atrastume ir lietuviškų patarlių veikėjų?