Daugumos mūsų darbų sąrašai pilni nuobodžių, kasdieniškų užduotėlių. Kai kurios jų - kasdieninės, paprastos ir nelabai įdomios, todėl jas lengva pamiršti. Kitos - susijusios su darbais, kurių gal kartais ir nesinori "laikyti galvoje". 

Prieš 500 metų darytas Leonardo Da Vinci sąrašėlis parodo, kad jis nebuvo paprastas žmogus - paskaitykite kokius tikslus gėlė didysis genijus - pažadame, kad nustebsite, o galbūt ir pasijusite įkvėpti.

Da Vinci su savimi visur nešiodavosi užrašų knygutę, kurioje piešdavo ir užrašinėdavo tai, kas jam atrodė įdomu. Jis yra parašęs kad, labai naudinga stebėti, pasižymėti ir apmąstyti. Vienoje iš šių knygelių, kuri datuojama apie 1490-uosius metus, yra ir darbų sąrašas.

Nors gali būti sunku suprasti kai kurių punktų prasmę, turėkite galvoje, kad Da VInci nesitikėjo, jog šį sąrašą po penkių šimtų metų skaitys interneto vartotojai.

 Apskaičiuoti Milano ir jo priemiesčių dydį.

 Surasti knygą apie Milaną ir jo bažnyčias. Ją turėtų turėti raštinių reikmenų prekeivis pakeliui į Korduzijos aikštę.

 Išsiaiškinti Corte Vecchio (kunigaikščio rūmų vidinio kiemelio) matmenis.

 Išsiaiškinti kunigaikščio rūmų matmenis.

 Paprašyti aritmetikos meistro, kad pamokytų, kaip trikampį paversti kvadratu.

 Paprašyti, kad Messer Fazio (medicinos ir teisės profesorius iš Pavijos) pamokytų apie proporcijas.

 Paprašyti, kad Brera Benediktinas (Milano benediktinų vienuolyne) parodytų De Ponderibus (viduramžių traktatas apie mechaniką).

 Pasikalbėti su artilerijos puskarininkiu Giannino ir išsiaiškinti, kaip Ferraros bokšto siena pastatyta be šaudomojų angų.

 Paklausti Benedetto Portinari (pirklio iš Florencijos), kaip Flandrijoje einama per ledą.

 Nupiešti Milaną.

 Paklausti maestro Antonio, kaip mortyros išdėstytos ant bastiono dieną ir naktį.

 Apžiūrėti maestro Giannetto arbaletą.

 Surasti hidraulikos specialistą ir išklausti, kaip Lombardijoje taisomos spynos, kanalai ir malūnai.

 Paklausti maestro Giovanni Francese apie žadėtus saulės matmenis.

 Susirasti Vitolone (viduramžių teksto apie optiką autorių), kuris yra Pavijos bibliotekoje, kuris supranta matematiką.

Net ir dabar gali justi Da Vinci’o smalsumą ir troškimą žinoti. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai jis pasižymi, kad kas nors turi ko nors jį pamokyti.

Vėlesniuose darbų sąrašuose atsispindi Da Vici’o susižavėjimas anatomija. Užrašų knygutėje, kuri pilna kaulų ir vidurių piešinių, jis beria naujas užduotis: gauti kaukolę, aprašyti krokodilo žandikaulį ir genio liežuvį, įvertinti lavoną kaip mato vienetą naudojant savo pirštus.

Tame pačiame puslapyje jis išvardija savybes, kurios reikalingos geram anatomijos piešėjui. Svarbiausia yra perspektyvos ir žmogaus kūno sandaros išmanymas. Na, ir stiprus skrandis.

Viršuje matote lapą iš Da Vinci’o užrašų knygelės. Net jeigu išmanote šešioliktojo amžiaus italų kalbą, atkreipkite dėmesį, kad autorius viską užrašė veidrodiniu principu.