Negyvi manekenai meno istorijoje – mada, menininkų fetišas ar papildomas įrankis?

Turbūt daugumai mūsų įsivaizduojant portretą tapantį dailininką prieš akis iškyla romantiškas vaizdelis – dailininkas, o priešais jį pozuotojas. Tačiau, kaip rodo meno istorijos, paveikslų ir studijų tyrinėjimai, menininkai neapsiribojo vien gyvu žmogumi. Negyvas manekenas užėmė svarbią vietą meno pasaulyje, ir ne tik kaip  tapytojo „įrankis“ ir paveikslo objektas. Pačių manekenų kūrimas tapo atskiru amatu, jeigu ne meno rūšimi, o jų kūrėjai buvo labai vertinami. 

Štai, pavyzdžiui, Gustave Courbet, vienas žinomiausių prancūziškojo realizmo atstovų, sakėsi tapęs tik „realius ir egzistuojančius dalykus“. Visgi, 1864 metais padaryta jo studijos nuotrauka mums byloja priešingai. Joje matome, kad į sieną sėdima poza atremtas žmogaus dydžio moteriškos lyties manekenas. Taigi, net toks stulbinančių gebėjimų ir įgūdžių tapytojas kaip Courbet – realistiškai tapęs Prancūzijos aukštuomenę – neapsieidavo be mažos „gudrybės“, manekeno, kurį šiais laikais kartu su kitais menininkų manekenais galima pamatyti įvairiose parodose. 

Eugegen Feyen nuotrauka, kurioje užfiksuota Gustave Courbet studija su negyvu manekenu, 1864 m.

Istorijos tyrinėjimai tokių manekenų naudojimą mene pastebi nuo XVI a., kuomet jie buvo nematomas, tačiau būtinas tapymo įrankis, iki XX a., kuomet moderniajame mene manekenas nuo tiesiog funkcinio įrankio pats savaime tapo tapymo objektu.

Kartu su manekeno reikšme, kito ir jo sudėtingumas. Jeigu XVI a. matome daugiau išraižytų figūrėlių ir atvaizdų, tai artėjant XX a. manekenai vis labiau panėšėja į žmogų: tiek savo dydžiu, tiek išvaizda, judesiu, ir netgi medžiagomis, primenančiomis žmogaus odą. 

Menininkai siekė įsigyti vis geresnius manekenus, neretai mokėdavo už juos didelius pinigus ir laukdavo eilėje, o manekenų kūrėjai konkuruodavo tarpusavyje, vis sugalvodavo naujų kūrimo technologijas ir savo atradimus net patentuodavo. Štai, pavyzdžiui, XVIII–XIX a. Paul Huot buvo manekenų meistrystės žvaigždė – nuo Paryžiaus iki Sankt Peterburgo Europos menininkai geidė jo darbų. Vokiečių tapytojas August von der Embde už Paul Huot manekeną sumokėjo tais laikais neįtikėtinai didelę sumą – 1000 frankų – o britų tapytojas William Etty, norėdamas įsigyti Huot manekeną, laukė visus metus. 

Viena iš Paul Huot manekenių, kurios dar buvo vadinamos „mannequin perfectionne“. Jos turėjo vidinį skeletą su judančiais sąnariais, arklio plaukus ir iš medvilnės padarytą išorę, primenančią žmogaus odą. 

1849 metais, praėjus 5 metams po to, kai buvo atrasta guma, manekenų kūrėjas Jean Desire Leblond patentavo šį žmogaus dydžio manekeną, sukurtą iš gumos.  

Biustas, sukurtas Pierre Imans. Manekenus jis gamino iš vaško ir jie buvo tokie tikroviški, kad pats Imans vengė vartoti žodį „manekenas“ ir savo kūrinius vadino „Pierre Imans vaškai“. 

Sunku suprasti, kaip ir kodėl iškilo šis manekenų naudojimo mene pakylėjimas bei kokių vidinių ar išorinių motyvacijų vedami menininkai, puikiai mokantys tapyti, naudojo juos kaip pagalbinius ir papildomus įrankius arba paveikslo objektus. Gali būti, kad manekenai iš tikrųjų palengvindavo tapymo procesą, pakeisdavo gyvą pozuotoją šiam negalint dalyvauti kasdien, bet galiausiai tai tapo „mados reikalu“ ir su laiku įgijo tam tikrą simbolinę reikšmę mene, kartu su gyvais objektais atvaizduojant negyvą manekeną. Juk išties įdomu ir mįslinga apsvarstyti psichologinę reikšmę figūros, kuri yra tikroviška, tačiau netikra – panaši į gyvą, tačiau negyva. Tai neabejotinai sukuria bendrą paveikslo nuotaiką, jo atmosferą ir įneša šiek tiek kraupaus paradokso, kuriame „gyva“ susijungia su „negyva“. 

Edgar Degas paveikslas „Henri Michel-Levy portretas“, 1878 m. Paveiksle matome prie vyro kojų susmukusią manekenę. Nuotrauka Wikimedia Commons

„Ūkininkas menininko studijoje“, 1839 m. nutapytas Heinrich von Rustige paveikslas, kuriame pavaizduotas aprengto manekeno išgąsdinantas į studiją užklydęs ūkininkas su vaiku.

Vokiečių realisto Wilhelm Trubner 1888 metų paveikslas, kuriame tarp gyvų žmonių kairiąjame kampe matome nutapytą manekeną. Nuotrauka Wikimedia Commons.

Parengta pagal https://hyperallergic.com/151307/artists-mannequins-through-the-centuries/