Garsiausi menininkai ne tik spalvingai tapė, bet ir spalvingai gyveno – ne vienam teko patirti ir skurdą, ir didžiausią pripažinimą; kas kelintas jų buvo išmestas iš dailės akademijos, o kiti ją metė patys; ką jau kalbėti apie romanus su pozuotojomis ir įvairiausias avantiūras, į kurias jie leisdavosi vardan šedevro. Taigi, nieko keisto, kad jų gyvenimo istorijos yra puiki medžiaga romanui.

Šiame straipsnyje rasite ir lengvų skaitinių kelionei į darbą autobusu, ir rimtesnių knygų, kurios padės susipažinti su meno istorija – rinktis jums, bet norime parekomenduoti kelis skaitinius rudens vakarams, kurie praplės supratimą apie meną ir dailininkus.

1. Tracy Chevalier “Mergina su perlo auskaru”

Kad jau pradėjome tokį sąrašą, negalime judėti prie kitų pirma neaptarę šios. “Merginą su perlo auskaru” žino net ir tie, kurie menu visai nesidomi, nes tai tiesiog įtraukianti istorija, kur fantazija ir faktai persipina taip įtaigiai, kad puslapius verti vieną po kito nepastebėdamas, kad lauke jau aušta. Žinoma, knygą nepaprastai išgarsino Holivudo filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė garsūs aktoriai, bet tiesos dėlei reikia pasakyti, kad nors filmas nuo knygos per daug nenutolsta, visgi, kelios vietos yra truputį pasaldintos ir net jei jį jau matėte, ši gražiai parašyta, įvairiausių detalių pilna knyga vis tiek bus verta jūsų laiko.

Vermejerio gyvenimą tais metais, kai nutapė paveikslą tuo pačiu pavadinimu kaip ir knygą, vaizduojanti knyga įtraukia ne tik per pagrindinę siužeto liniją, dailininko ir pozuojančios tarnaitės santykius, bet ir leidžia žvilgtelėti į ano meto buitį, o svarbiausia – dailininko dirbtuves.

Jeigu susigundytumėte žymųjį paveikslą pamatyti gyvai, šiuo metu jis kabo Mauritsheiso Karališkojoje paveikslų galerijoje Hagoje.

2. William Somerset Maugham“Mėnulis ir skatikas”

Ši nedidelė knygelė, kurią perskaitysite nė nepastebėdami, yra paremta Polio Gogeno gyvenimu, per kurį autorius tyrinėja galingas jėgas, slypinčias už kūrybos genijaus.

Pats rašytojas pasakoja, kad mintis knygai gimė 1904 m., kai gyveno Paryžiuje ir susipažino su žmonėmis, kurie Polį Gogeną pažinojo asmeniškai ir kartu su juo dirbo Pont-Avene. Daug sužinojęs apie garsųjį dailininką Maugham supranto, kad visi tie pasakojimai galėtų būti apjungti romane, bet mintis liko bręsti dar dešimčiai metų, kol 1914 m. nukeliavo į Taitį ir pagaliau pajuto įkvėpimą rašyti.

Pagrindinis romano veikėjas Čarlzas Striklandas dirba banke, jis turtingas ir privilegijuotas, tačiau gyvenimui ritantis į antrą pusę, viską nustelbia aistra kurti. Vedinas meninės vizijos jis iš Londono išsikrausto į Paryžių, o vėliau į Taitį, o jo kelią žymi įskaudinti artimiausi žmonės. Į žiaurų, bet kartu iškamuotą Striklandą autorius žvelgia su švelnia užuojauta ir atskleidžia, kokių aukų kartais pareikalauja tikras menininko genialumas. Skaitytojams bus sunku pamėgti Striklandą, bet dar sunkiau – jį pamiršti.

Daug diskusijų kyla dėl pavadino, kurio reikšmė pačioje knygoje nepaaiškinama, bet manoma,  kad jis paimtas iš kito rašytojo romano recenzijos, kuriame pagrinis veikėjas užsižiūrėjęs į mėnulį nemato po kojomis gulinčio skatiko. Anot paties rašytojo laiško, parašyto 1956 m., “Jeigu žiūri sau po kojomis ieškodamas skatiko, nepakeli akių ir nepastebi mėnulio.”

3. Tracy Chevalier “Dama su vienaragiu”

Šis romanas tos pačios autorės, kaip ir “Mergina su perlo auskaru”, o jos talentu perpinti faktus su fantazija jau įsitikinome. Šis kūrinys kiek mažiau žinomas (galbūt todėl, kad nebuvo ekranizuotas), bet tikrai ne mažiau vertas jūsų dėmesio.

Rašytoja ir vėl pasirenka vieną didžiausių pasaulio meno šedevrų – Paryžiaus Kluni muziejuje kabančius kerinčius viduramžių gobelenus, kurių sukūrimo aplinkybės iki šiol nėra žinomos.

Šį kartą skaitytojas nukeliamas į XV a. Paryžių, kur turtingas prancūzų didikas pakilęs pareigose karaliaus dvare, užsako šešis prabangius gobelenus. Jis pasamdo žavų, arogantišką ir be galo talentingą Nekaltųjų Mikalojų, kuris pirmiausiai tarp namų moterų (motinos, dukters, tarnaitės ir freilinos) sukelia tikrą sumaištį, o vėliau iškeliauja į Briuselį, kur turi būti audžiami gobelenai.

Gobelenai pakeičia visų jų gyvenimus, o žinantiems, kur žiūrėti ir ko ieškoti, atskleidžia vienaragio suviliojimo istoriją. Pasakojimas iš tiesų suaustas kaip puikiausias gobelenas ir jūsų laukia įdomus vakaras su gera knyga.

4. Irving Stone “Gyvenimo geismas”

Knyga pasakoja garsiojo Vincento van Gogo gyvenimo istoriją ir išsiskiria tuo, kad nors parašyta kaip grožinės literatūros kūrinys, yra visiškai paremta laiškais, amžininkų prisiminimais ir beveik galėtų būti menišku stiliumi parašyta biografija. Pasakojimas nuosekliai eina per visus svarbiausius van Gogo gyvenimo etapus, nuo pirmosios nelaimingos meilės iki gyvenimo galo psichiatrinėje ligoninėje Provanse. Skaitytojas mato, kaip gimė aistra menui, kaip dailininkas pradėjo piešti, kaip tobulinosi, kas darė įtaką jo stiliui ir kas jį formavo kaip dailininką. Norintiems geriau susipažinti su šiuo autoriumi, nieko geresnio nepasiūlysime. Jeigu knyga patiks, galėsite pažiūrėti ir jos ekranizaciją.

5. Gloria Goldreich “Mano tėvas Šagalas”

Tai tikrais faktais paremtas romanas apie Idą, vieno žymiausių XX a. tapytojų Marko Šagalo dukterį, kurią tėvas saugojo kaip savo akį ir daugybę kartų tapė.

Deja, gražioji Ida nusprendžia pakelti sparnus iš saugaus tėvų lizdo ir išsikelia studijuoti į Paryžių, kur jos širdį pavergia neturtingas studentas, bet neapsigaukite – tai ne tik meilės istorija.

Prancūziją netrukus okupuoja naciai ir žydų tautybės Šagalas iškart tampa jų taikiniu, tačiau tapytojas mato tik savo meną ir vis augančią grėsmę neigia. Idai iškyla dilema – ar ieškoti savojo kelio ir išlįsti iš tėvo šešėlio, ar palaidoti savarankiško gyvenimo ambicijas ir gelbėti tėvą nuo jam gręsiančių pavojų ir nuo jo paties. Šis klausimas nuolat ją lydi nesibaigiančiose kelionėse iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją, iš ten – į Niujorką ir vėl atgal į Europą, kuriose Ida patiria ir šilto ir šalto, bet nepraranda meilės gyvenimui – priešingai, moka juo mėgautis net sunkiausiomis akirmirkomis.

„Mano tėvas Šagalas“ – romanas apie meno pasaulį, menininko egoizmą ir talentą, meilę ir neapykantą, grėsmes ir intrigas. Knyga tarsi Marko Šagalo paveikslas: pilnas poezijos, sapnų ir aistros.

6. Elizabeth Lunday “Slapti didžiųjų dailininkų gyvenimai”

Ši nedidelė knygelė talpina keliolikos visų laikų garsiausių dailininkų, nuo renesanso iki modernizmo, gyvenimus, atvaizduotus glaustai ir šmaikščiai. Galbūt ne viską, ką čia perskaitysite reikėtų priimti už gryną pinigą – linksmos istorijos iš Mikelandželo gyvenimo iki mūsų dienų keliavo labai daug metų. Kita vertus, turėtume būti kritiški skaitydami bet kokį šaltinį.

Taigi, šioje knygoje kiekvienam dalininkui yra skirtas trumpas dosjė, kuriame ne tik gimimo ir mirties datos, bet ir atstovaujama epocha, stilius, žinomiausias kūrinys ir įdomi citata; koncentruota, svarbiausius gyvenimo faktus perteikianti, bet toli gražu ne sausa biografija ir kelios linksmos istorijos iš dailininko gyvenimo, kurios padės ne tik geriau perprasti dailininko charakterį, bet ir privers nusišypsoti.

Be to, ši knyga puiki tuo, kad jos nebūtina skaityti nuosekliai – galite bet kada atsiversti norimą dailininką ir per kelias minutes perskaityti jam skirtus porą puslapių. Gerai praleisite laiką ir sužinosite nemažai naujo.

7. Will Gompertz “Ar tai menas?”

Siekiantiems rimčiau pagilinti žinias apie modernų meną, siūlome čiupti “Ar tai menas?”

Knygos autorius Will Gompertz, ne vienerius metus dirbęs vienu iš Londono Tate Modern muziejaus kuratorių, sako, kad: “norint įvertinti modernųjį ir šiuolaikinį meną ir juo gėrėtis, geriausia pradėti ne nuo klausimo, ar jis yra geras ar blogas, bet nuo supratimo, kaip jis vystėsi – nuo klasikinio Leonardo iki šiandieninių konservuotų ryklių ir nepaklotų lovų.” Taigi, rašytojas iškart mus nukelia į XIX a. pabaigos Paryžių, į tą momenta, kai senasis, klasikinis “gražus ir suprantamas” menas, susitinka su avangardu ir pajuda link to, ką, daugumos nuomone, nutepliotų penkių metų vaikas.

Will Gompertz nepaprastai talentingai, išsamiai ir šmaikščiai ves jus per pastaruosius 150 m. modernaus meno istorijos, tačiau nenusigąskite – net sudėtingiausius dalykus jis papasakos labai paprastai, suprantamai ir, užuot mokęsi atskirai apie kiekvieną meno srovę, suvoksite, kas paskatino vieno stiliaus virsmą kitu, kuris menininkas kurį įkvėpė ir kaip mes atsidūrėme ten, kur esame dabar – prie konceptualaus meno, kuris, pasirodo, yra labai paprastas ir šlamštu kartais vadinamas visai nepelnytai.

Perskaičius šią knygą apsilankymai muziejuose ir galerijose taps kur kas įdomesni.