Vilniaus parkas. Paskutinė spalio diena

Nors Dmitrij Zuj tapo akvarele, jo kūryboje didelis vaidmuo tenka piešiniui. Nesvarbu, ar tai būtų miesto stogai, ar žydinčių laukų toliai, vilnijančios kopos, dailininkas ne tik meistriškai sudėlioja kompoziciją, bet ir išpiešia kiekvieną lapelį ar stogo čerpę. Šie kūriniai ypač žavi savo detalumu - kuo ilgiau žiūri, tuo daugiau pamatai. Dailininkas labai mėgsta vaizduoti miestus, taip pat ir gimtąjį Vilnių, tačiau visada ieško naujų, dar nepabodusių kampų, o jo žvilgsnis visada romantiškas ir ieškantis tik grožio.

Apie save dailininkas pasakoja: "Gimiau ir užaugau Vilniuje, dailininko šeimoje. Nors menas ir kūryba supa mane nuo vaikystės, pats to kelio nesirinkau. Ilgą laiką dirbau reklamos srityje – rūpinausi vizualiniu miestų apipavidalinimu, kūriau prekių ženklus, domėjausi interjero ir landšafto dizainu. Tačiau tapyba visuomet lydėjo kaip pomėgis. 

Pirmoji technika, kurią išbandžiau – pastelė. Vėliau dėmesį patraukė akvarelė ir ji liko pagrindine technika, kurią naudoju. Nuolat domiuosi šios technikos panaudojimo naujovėmis, toliau savarankiškai mokausi iš savo draugų, užsienio akvarelės meistrų. 

Daug keliauju po Lietuvą ir užsienį. Žaviuosi matytų miestų ir vietovių vaizdais, o patirti įspūdžiai nugula ant popieriaus lapų.

Didžiuojuosi, kad mano darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai iš Italijos, Prancūzijos, Portugalijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos ir kt.

Džiaugsiuosi, jeigu mano kūrinys ras vietą Jūsų namų interjere."