Kabantis tiltas

„Man peizažas – tai noras ir galimybė tapyti patirtą galingą gyvenimo įspūdį. Beribį. Neaprėpiamą. Neperžvelgiamą. Visuomet nenutrūkstamai vykstantį. Vykstantį praeityje, dabar ir amžinai. Vykstantį gelmėje ir ore. Atsinaujinantį nuolat. Virstantį vis kita forma, vis toje pačioje gimtoje vietoje, į kurią šaknimis įaugau.“

Gražina   Janina   Vitartaitė – tapytoja 

Tapytoja Gražina VITARTAITĖ (g. 1942 m.)- gerai žinoma kaip savito peizažo meistrė – gamtos lyrikė, stichijos poetė, iliuzijų virtuozė. Jos abstrahuotos, fantazija persmelktos tapybinės impresijos toli peržengia įprastas žanro ribas ir praplėtė tradicinio lietuviško peizažo kontekstą. Derindama tradicinės tapybos principus su šiuolaikiška konceptualizuota menine mąstysena, ji laisvai jungia realistinį ir abstraktų motyvą, kuria asociatyvius, dinamiškus vaizdinius, kurie žiūrovą panardina į neįprastą išgyvenimų erdvę.  Nuo 1980-1989 m. Valstybinio Dailės instituto (dabar Dailės akademija) tapybos katedros vedėja, docentė. Dailininkė yra surengusi per 70 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, jos darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai (LDM, NČDM), Rusijos dailės fondas, visuomeninės įstaigos (LR Seimas, LR Vyriausybės rūmai, LR Vyriausybės Baltijos poilsio namai ir kt.), taip pat – meno galerijos, privačios kolekcijos Lietuvoje, Amerikoje, įvairiose Europos šalyse. G. Vitartaitė išleido tapybos albumus „Vidinės laisvės link“ (2007 m.),  „Kuršių Nerija/ The Curonian Spit/ Die Kurische Nehrung.Tapyba/Painting/Malerei“ (2010)  , „Peizažo metamorfozės“ (2015), „Gražina Vitartaitė.  Krekenavos regioninis parkas. Tapyba“ (2020 m.).

Apie G Vitartaitės kūrybą sukurtas dokumentinis filmas „Vidinės laisvės link (2013m.) (rež A. Tarvydas), parengta televizijos laida „Menininkų portretai“ (2017 m.) (LRT, rež V. Beconienė)..

Menotyrininkė Gražina Gurnevičiūtė