Pūkelis

„Kada, jei ne dabar?" - paklausiau savęs dirbdama ofisinį darbą verslo srityje. Visą gyvenimą jaučiau savyje menininkės gyslelę ir troškau ją vystyti, bet vis nepavykdavo surasti mielos širdžiai meno srities. 

Susiklosčiusių aplinkybių dėka pradėjau tapyti paveikslus ir įsimylėjau šį užsiėmimą. Pasiduodant sau būdingam bruožui - pradėti ne nuo paprastesnio, bet sudėtingesnio būdo, išsikėliau sau iššūkį suteikti paveikslui išraiškingumo vien monochrominėmis spalvomis, tad ėmiau kurti naudojant tik juodą ir baltą spalvas. Savo nuostabai, pirmi juodai-balti paveikslai sulaukė daug pozityvių atsiliepimų ir iškart surado gerbėjus, norinčius papuošti jais savo namus. 

Esu laiminga gan greitai atradus savo tapybos būdą ir techniką, nes susipažinus su žymių menininkų istorijomis supratau, kad savo stiliaus paieškoms gali būti paaukojami metai ar net dešimtmečiai. 

Mėgstu tapyti naktimis, visa širdimi ir protu pasinerdama į mistiką ir romantiką, leisdama nakčiai skatinti mano kūrybiškumą. Mėgstamiausi mano paveikslų siužetai yra kilę iš pasakų, fantazijų vizualizacijos naktiniame fone. Dažniausiai tapau reljefinius paveikslus akrilu ant natūralios drobės.