Figūros. Lėlių teatras

Lietuvos dailininkų sąjungos nario nuo 1995 m. Ryto Jurgelio kūrybinėje biografijoje – beveik trys dešimtys personalinių parodų, jo kūriniai pasklidę ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 

Dvi svarbiausios R. Jurgelio tapybos savybės - spalva ir faktūra - ir jau seniai pamėgta geometrinė forma – kvadratas - suteikia visumai išskirtinės įvairovės, neprarandant subtilaus lyrizmo atspalvio. 

Kūriniuose atsispindi ne spalvų mūšis, kas pirmesnis, o sinergija. Spalvų, kaip emocines būsenas nešančiųjų, raiška sujungiama su aliejinių dažų materialiosios substancijos įtaigumu. Materialumą ryškina dažų blizgesys ar matiškumas, tekstūriški paviršių raštai, kuriuos paliko tapymo įrankiai, įbrėžimai bei faktūrų reljefiškumas, aukščio kitimai. To pasiekiama formaliai klojant dažų sluoksnius, kurie matyti žvelgiant iš šono, kartais iš priekio per properšas, o neretai juos užtenka nujausti.

Sluoksniuoto ir spalvoto dermės ne tik formuoja naujus tapybinių paviršių variantus ir jų kuriamas ekspresyvias emocionalias būsenas. Jose taip pat slypi asociatyvios jungtys, tarkime, su skoniu, skonėjimusi ar kvapais. Taip kiekvienoje kvadratinėje plokštumoje siaučia jausmų audros, vyksta dramos ar tylūs susitarimai, veriasi naratyvai, kurių universalumas leidžia kiekvienam savaip priimti tai, kas vyksta prieš akis. Autorius padeda ieškojimuose, bet savaip, lakoniškai ir minimaliai.

Menotyrininkė Kristina Jokubavičienė