Nebeprisimenu jos veido

Gimė 1962 11 04 Kaune.

1980m.baigė J.Naujalio meno mokyklą (muzikos skyrių).

1984m. baigė tuometinės Konservatorijos Klaipėdos fakultetus (renginių režisūrą).

1992m.baigė Vilniaus dailės akademiją(tapyba).

1995m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą.

Dalyvavo įvairiose parodose,pleneruose Lietuvoje ir užsienyje.Surengė per 18 persnalinių parodų.

Gyvena ir kuria Vilniuje. Dirba molbertinės ir sieninės tapybos srityse. Dėsto piešimą, tapybą ir kompoziciją Ncionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje.

"Savo tapybos darbus ir stilistiką galėčiau įvardinti kaip magiškąjį realizmą. Idėjų savo paveikslų siužetams ieškau kasdienybėje. Matytus vaizdus ar atskiras detales  transformuoju, suteikdamas jiems kitokią prasmę. Realūs vaizdai, žmonės ir įvykiai man turi būti. Per juos randu (o kartais ir nerandu) kuriamų paveikslų idėjas. Man svarbi paveikslo mintis, idėja. Svarbu siužetas. Literatūriškumo nesibaidau. Jis man padeda rasti raktą į paveikslo kompoziciją, spalvinį sprendimą, apšvietimą ir pan. Labai vertinu aliejinę tapybą. Ji turi tokį gylį, sodrumą. Ilgai nedžiūstantis paviršius leidžia padaryti subtiliausius niuansus, minkštus kontūrus, formuoti daiktų apimtį, apšvietimą, lesiruotes.

Apie mano tapybą buvo rašęs menotyrininkas Ignas Kazakevičius: "Dailininko modeliuojama simbolių sistema yra antropomorfiška. Būsenos ir emocijos išreiškiamos nuasmenintais, tačiau aiškių bruožų veidais, lengvai pridengtais potėpių vualiu. Menininko fantazijų pynės asocijuojasi su miego būsena. Kaleidoskopiškai kintant vaizdams išsitrina vizijos kontūrai. Ką tik buvusi kamerinė figūra staiga virsta florescuojančia chimera ir išnyksta tamsiai mėlynose erdvėse. Tačiau paveiksluose slypi ne tik simbolizmo siūlais sutvirtintas literatūrinis siužetas. Gera tapyba-taip pat neatsiejama V.Žirgulio pasakojimų dalis. Tapydamas daiktus ir žmones, jis kruopščiai apgalvoja, kam leisti įžengti į savo paveikslus.Regime ne tik belaikes impresijas, bet ir apčiuopiamų formų santykius.“