PARADISO XXXI

Kai vaikystėje man buvo diagnozuotas I tipo diabetas, tapyba tapo vieta, kur galėjau išlieti savo jausmus ir emocijas. Savo piešiniais aš pabėgdavau nuo realybės, į juos sudėdavau savo pasąmoningas ir sąmoningas mintis, išgyvenimus. Tapyba tapo neatsiejama mano gyvenimo dalis, mano partneriu, kuriam visada galiu pasiguosti ar pasidžiaugti. 

Kiekvienu savo paveikslu siekiu pavaizduoti savo (ar tiesiog paprasto žmogaus) emocinę būklę. Dažnai tai būna mintis, svajonė ar pasiryžimas pagauti savo laimės paukštį, tačiau kartais – ir liūdesys ar nuovargis atsiradęs po sunkios dienos.

Kurdama tikiuosi, kad mano paveikslai suteiks įkvėpimo ir stiprybės tiems, kam to reikia, padės atrasti šviesias mintis tamsioje žiemos dienoje ar „supras“ ir paguos melancholišką rudenio dieną.

Esu baigusi Kauno dailės gimnaziją, kurioje mokinausi, grafikos, tapybos, akvarelės, skulptūros, dizaino, mados dizaino, piešimo, stiklo, keramikos pagrindų. 2018 metais baigiau grafinio dizaino bakalauro specialybę, o įvairiuose konkursuose ir meniniuose projektuose dalyvauju nuo 2007 metų. Keletas mano ryškesnių pasiekimų meno srityje - 2008 metais I vietos aukso medalis, tarptautiniame konkurse "Planetos vaikai draugauja" ir 2017 metais I vietos prizininkė, konkurse "Exlibris. Vilhelmui Storostai Vydūnui - 150".