Šalčio pėdsakas

Esu Greta Virzbickytė, pabaigusi bakalauro studijas įvietinto meno katedroje, Vilniaus dailės akademijoje. Šiuo metu studijuoju magistrantūrą taip pat įvientinto meno katedroje.

Trumpai apie mano kūrybą:

Atsitiktinumas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis mano paveikslų turinį. Klaidas ir nesėkmes juose išnaudoju kaip privalumą. Kuriant būna momentų, kai norisi suvaldyti savo kūrybą, kaip ir savo gyvenimą, tačiau yra tam tikrų dalykų, kurie kūrybos metu valdo mane, o ne aš juos. Tad belieka pasiduoti ir stebėti, kaip dažai nubėga sava kryptimi, maišosi tarpusavyje. Būtent tada nutinka kažkas nuostabaus – nenuspėjamumas. Jį pasitelkiau ir paverčiau menine strategija, skirtą išreikšti pasąmonei, tam, kas neapčiuopiama. Kūryboje šis nenuspėjamumas tapo įrankiu, atveriančiu ir padedančiu suprasti pasąmonės turinius. Juos supratau intuityviai, vizualizuodama tapyboje ir taip pamatydama pati, jau kaip konkretų vaizdą, tam tikrus formų ir spalvų derinius. Vadinasi, tai, ko negaliu nuspėti, suvokti sąmoningai ir įvardinti žodžiais, atsiskleidžia per atsitiktinumą, tarsi nutinka savaime – meninė praktika ne tik „iškelia“ vaizdus iš pasąmonės, bet ir materializuoja juos paveiksluose.