Mano ir akvarelės istorija turi romantišką meilės iš pirmo žvilgsnio pradžią. Kurį laiką ji buvo vienpusė, bet kaprizingoji akvarelė ilgainiui įvertino mano pastangas ir atsakė tuo pačiu. Užvėrusi duris į verslo pasaulį, iš kurio buvau atėjusi, pažadėjau jai ištikimybę iki „kol mirtis mus išskirs" arba mano pirštai nebesuvaldys teptuko ir akys aptems.

Naujasis ryšys pakeitė kasdienybę ir praturtino ne tik gyvenimą, bet ir dvasinį pasaulį. Radau naują saviraiškos formą, mokiausi, pažinau ir tai man teikė didžiulį džiaugsmą. Esu tikinti, todėl vandenį ir šviesą matau kaip Dievo pirmapradę medžiagą iš kurios visa buvo sutverta laikų pradžioje. Šios dvi substancijos yra pagrindiniai akvarelės dėmenys. Šviesa kuria spalvas, o vanduo jas valdo. Man belieka tik „apčiupinėti" sudėtingą dievišką „natūrą" ir bandyti pritraukti žvilgsnį prie esmės. Tad pristigusi įkvėpimo, žinau, kur ieškoti neišsenkančio jo šaltinio.