Žvilgsnis iš paukščio skrydžio

Apie save dailininkė sako:

„Kūryba man labai svarbi. Gyvenimas - tai vandenynas, kuriame begalybė spalvų, o aš semiuosi ir, transformuodama jas per savo prizmę, vaizduoju drobėse. Tapybos procese kaskart atsiranda naujos temos: kartais intuityviai pasiduodu teptuko vedimui, o kartais suderinu sąmoningą ir pasąmoningą teptuko šokį. Ieškojimai kūryboje lydi nuolat, nes tapyba man ne tik išraiškos, bet ir bendravimo bei tobulėjimo klodas. Mano drobėse atsispindi metafizinis pasaulis, kuriame randa vietą realių objektų atspindžiai, t.y. įvairūs architektūros fragmentai ir gamtos detalės, bei figūratyvinės esybės, t.y. angelai bei kiti personažai. Šiais elementais ir figūromis aš noriu perteikti žmonių ir aplinkos ryšį. Jų vaizdavimas paveiksluose išreiškia viltį ir tikėjimą. Tai tarsi pažadas, kad kiekvieno žmogaus buvimas yra prasmingas, kad jo vidinis pasaulis yra begalinė vertybė, jei jis turi siekių ir eina šviesos link. Mano tikslas - tapyti, nes pats procesas yra įdomiausias, na o jei dar kažką sudomina, tuomet aš laiminga. Džiaugiuosi galimybe eksponuoti savo darbus, nes myliu žmones, norisi dalintis savo kūryba su kitais.

Tapydama architektūros tema, stengiuosi perduoti vietos dvasios aurą. Spalvų, linijų, formų kaita paveiksle sukuria sinerginį ryšį, tartum šokį. Statiški architektūros elementai susijungia su gamtos objektų dinamiškumu, sukurdami vaizdą lyg išnirusį prisiminimą. Plastiški potėpiai sukuria kūrinio faktūriškumą, taip išreiškiu ekspresijos, gyvybės pulsavimą. Kiekvienas paveikslas man kaip vizualizuota muzikos melodija, todėl norisi, kad kūrinys dovanotų efemeriškumo, jaukumo, dovanotų šviesias ir geras emocijos.” 

„Aretos Didžionienės tapyba skiriasi nuo kitų susiformavusiu savitu koloritu, tapybos maniera, kuri neretai primena impresionistinę tapybos tradiciją. Autorė savo darbuose pati neiškyla kaip atskaitos taškas - taip išsitrina banalaus pragmatiškumo atspindžiai, o išlieka meditacinis pasakojimas, kuris perkelia žiūrovą į tolimą ir filosofiškai nostalgišką fantazijų pasaulį. Paveikslai dvelkia paslaptingu lyriškumu, jie neužgula savo informatyvumu, o padūmavę pustoniai veikia raminamai ir suteikia jaukią nuotaiką. 

Dalyje darbų atsiranda susapnuoti veidai, giminingos sielos, kurios susilieja su architektūros fragmentais, dangaus erdve, peizažu. Autorei tai tampa mistišku mikro ir makro pasaulio susiliejimu. Kiekvienas paveikslas po savitu paslapties šydu įtvirtina harmonijos bei estetikos poreikį, o potepių dinamika atskleidžia gyvybines galias. Tenka pripažinti, kad menininkės paveiksluose pasakojama gausiai, įdomiai ir aktualiomis temomis. Tapybos kalba intriguoja ir įtraukia žiūrovą, o emocinis paveikslų vientisumas leidžia pajusti harmoniją. Svarbiausia tai, kad Aretos Didžionienės kūryboje viskas eina iš širdies ir ta širdies šiluma ji pasirengusi pasidalinti su žiūrovu.” (Meno istorikė Aneta Koryznė)

Nuo 2009 m. dailininkė rengia personalines ir dalyvauja bendrose parodose. Žemaitijos dailininkų sąjungos narė. 

2021 m. įgijo VDA Dailės akademijos Vizualinio dizaino magistro laipsnį.

Paveikslai yra iškeliavę ir į JAV, Norvegiją, Vokietiją, Australiją ir kitur.