Šventosios pajūry

Technika: Kartonas - aliejinė pastelė
Dydis: 44x33 cm
266,00 €
Su mokesčiais
Rekomenduoja laimingi klientai
Kainos siūlymas
Paprašyti daugiau kūrinio nuotraukų

Aprašymas

Kūrinio ID - 16812

Pristatymas

Lietuvoje paveikslus atveža kurjerių kompanija ir tai užtrunka 2-5 darbo dienas. Jeigu reikia paveikslo greičiau, susisiekite su mumis - rasime greitesnį sprendimą! Jeigu nenorite mokėti už siuntimą, paveikslus galite atsiimti mūsų galerijose Kaune arba Vilniuje.

Meno kūriniai yra vienetiniai, todėl būtinai prieš atvykdami pasiskambinkite ir įsitikinkite, kad jūsų užsakymas paruoštas.

Jeigu siunčiate paveikslą ne į Europos Sąjungą, Jūsų valstybė gali priskaičiuoti papildomą importo mokestį. Tokiu atveju, už importo mokesčio susimokėjimą yra atsakingas gavėjas.

Grąžinimas

Taip, paveikslus grąžinti galima! Mūsų pagrindinis tikslas - padėti surasti Jums tą vienintelį meno kūrinį, kuris tikrai patinka ir tinka - juk tai yra daiktas, kuris puoš namus ilgą laiką, o galiausiai bus perduodamas ir ateities kartoms.

Nors pagal įstatymą meno kūrinių grąžinti negalima (tam reikalingas pardavėjo sutikimas), nesijaudinkite - jei suabejojote praėjus ne daugiau negu 30 dienų nuo meno kūrinio įsigyjimo datos, susisiekite su mumis - priimsime kūrinį atgal ir grąžinsime pinigus arba pasiūlysime išsirinkti kitą iš mūsų meno platformos!

Pasaulis keistas tiems, kurie teįžiūri jame rūpesčius, vargą ir buitį, ir tiems, kurie tik „skina gėles“ – linksmiems ir nerūpestingiems.

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, matyti, bus mačiusi ir šilto, ir šalto. 1965 metais baigusi Dailės akademiją, ji iškart atsidūrė permainingame teatro, kino ir televizijos pasaulyje. Intensyviai dirbo, kurdama scenografiją ir kostiumus. Taip atsirado pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, visą jaunųjų vilniečių kartą išauginęs „Piteris Penas“, „Liudvikas XIV“, „Raudonkepuraitė“ Akademiniame dramos teatre, „Karalius Motiejukas I“ ir „Juodoji komedija“ Kauno dramos teatre, operetės „Rozmari“ ir „Silva“, baletas „Aušrinė“ Kauno muzikiniame teatre, „Virto ąžuolai“, „Kelionė į rojų“ kine, „Barbora Radvilaitė“, „Heda Gabler“ televizijoje ir daugelis kitų…

Bet ilgainiui daiktai šiame jau įprastu tapusiame pasaulyje tartum neteko tikrosios paskirties ir pavidalo, jų prasmės ir vardai ėmė keistis ir liko neįvardyti, nepašaukti…

Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūrime, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt net laime – tyliuoju jos gyvenimu. 

Dailininkės kūriniuose žiburiuoja šviesa – čia žiebiasi, čia gęsta spalvos. Jų harmonija neliūdna, nevienatonė, nors ir „neįmanoma nuskinti nuo lauro medžio, ant kurio auga meno vaisiai, nė vieno lapelio, nesumokėjus už jį savo paties gyvenimu“ (Tomas Manas).

Gražina Kliaugienė