Žydintis medis prie liepto

„Kurdamas aš nesistengiu nieko nustebinti, tiesiog ieškau gylio, dieviškumo ir šviesos. Mano paveikslai – erdvių, vizijų, regėjimų atspindžiai, gerokai nutolę nuo realistinio peizažo. Tapau greičiau vaikystės sapnų, praeitų ar būsimų gyvenimų fragmentus, kurie byloja, jog laiko nėra. Auksiniuose ar purpuriniuose bangelių peiliuose, žydinčiose saulėse, tirpstančiuose, tarsi vaškas, debesyse jaučiu Didžiają Jėgą, sukūrusią mus ir viską kas mus supa," - pasakoja autorius.

Žvelgdami į Simono Gutausko peizažus neabejotinai pastebėsite vieną bendrą bruožą - šviesą. Šviesa čia yra pagrindinis vaizdavimo objektas, nesvarbu, ar ji būtų ryški, ar prigesusi, jai tenka didžiausias emocinis krūvis, todėl negalime kalbėti apie šio autoriaus kūrybą nekalbėdami apie šviesą. Ji nustato viso darbo nuotaiką, matyti, kaip dailininkas su malonumu žaidžia ne tik gaisais danguje, bet ir jos atspindžiais vandens paviršiuje (ne veltui vandens motybas toks dažnas). Tačiau ten, kur šviesa, visada bus ir šešėlis - šis kontrastas tik dar labiau išryškina šviesos magiją ir kuria stebuklingą, paslaptingą atmosferą. Jei garsusis Klodas Monė prieš daugiau mažiau šimtą metų sakė "Aš noriu nutapyti šviesą", tai S. Gutauskas energingai jam pritartų.

O šis susidomėjimas šviesa autoriui visiškai natūralus ir  ateina ne tik iš susižavėjimo impresionistais, bet ir pirmosios vitražo specialybės. Ir dabar įsižiūrėję pastebėtumėte, kad šie peizažai išties labai vitražiški - atkreipkite dėmesį, kokios ryškios spalvos, kokios konstruktyvios formos, tiršti, netgi apčiuopiami potėpiai, kuriantys skulptūrinį reljefą. Tačiau ši sintezė visiškai organiška ir tobulai tarnauja bendram meniniam sumanymui.

Na ir galiausiai, kalbant apie patį peizažą, norime atkreipti jūsų dėmesį, koks švelnus ir pagarbus yra tapytojo žvilgsnis į jį supančią gamtą, su kokiu atidumu, kruopštumu ir meile gula kiekvienas potėpis. Gamta Simono Gutausko tapyboje yra slėpininga, peržengianti žmogaus pažinumo ribas, talpinanti savyje laikinumą ir amžinybę ir atimanti žadą. Nebeajojame, kad ir jūs tą pajusite.

Simonas Gutauskas gimė 1965 02 02 Vilniuje. 1982 m. baigė M.K Čiurlionio meno mokyklą, 1990 m. – Valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija), įgijo dailininko monumentalisto specialybę. Nuo 1999 m. priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai. Dirba vitražo ir tapybos srityje, yra surengęs 41 personalinę parodą Lietuvoje. 

Dailininko darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, JAV, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.