Skrendu kaip drugelis

Kalbant apie Kristinos Daniūnaitės kūrybą pirmiausiai į galvą ateina menotyrininkės Vaidilutės Brazauskaitės pastebėjimas, kad ji neprisileidžia neįdėmaus žiūrovo. Iš tiesų Kristinos paveikslai tokie daugiasluoksniai, kad žiūrovas, nenorintis gilintis, nenorintis įdėti jokių pastangų, išvys tik patį paviršių, neužkabindamas esmės (nors, paviršius, beje, nepaprastai estetiškas). Tai toli gražu nereiškia, kad darbai skirti tik elitiniam žiūrovui, bet jie reikalauja ilgesnio žvilgsnio, permąstymo.

Kone kiekviename Kristinos Daniūnaitės paveiksle mus pasitiks fantasmagoriški, kartais netgi atrodytų Edgaro Alano Po novelių inspiruoti vaizdiniai. Kartu su nespalvota oforto technika, negriežta piešinio linija, rūko iliuzija, jie tampa autorės skiriamuoju ženklu. Kristinos darbuose labai daug paslapties - netgi pastatų fasadai yra daugiau nei miesto atspindžiai. Galbūt dėl tvyrančios prietemos, nes baltos čia visada lieka mažiau nei pilkų ir juodų atspalvių, tačiau kūriniai patys sako, kad juose užfiksuota daugiau nei mato akys. Pastatų langai žvelgia kaip akys ir nori nenori imi galvoti, kas už jų, kas už sienų, kokias istorijas jie slepia.

Kituose kūriniuose su paslaptingomis būtybėmis,  klausimų ir interpretacijų dar daugiau. Visų pirma, atkreipkite dėmesį, kad jos visada vienos, nes vienatvės tema čia labai svarbi. Tik vienumoje įmanoma tyrinėti autorę dominančias žmogiškosios sielos gelmes. Kartu pastebėkite, koks dažnas yra pasakos arba teatro motyvas - kaukės, kostiumai, marionetės, stebuklingas miškas savaime byloja apie sunkiai iki galo išlukštenamą žmogiškąją prigimtį.Visos šios figūros yra įvairūs to simboliai ir alegorijos. Kad juos prakalbintume, kiekvienas turime sau atsakyti, kaip jį suprantame, ką jis mums reiškia, kokią nuotaiką, emociją jaučiame sklindant iš šio paveikslo.

Kristinos Daniūnaitės darbai yra puikus pavyzdys, kokį krūvį savyje gali nešti visiškai nedidelis kūrinys ir, nors šie darbai nėra didelė investicija, mes nė kiek neabejojame jos verte.

Kristina Daniūnaitė gimė 1975m. Panevėžyje, kur baigė dailės mokyklą.

1995 - 1998 m. mokėsi Kauno aukštesniojoje meno mokykloje, dailiojo stiklo meistre.

1998 - 2002 m. grafikos bakalauro studijos VDA, Menų bakalauro  laipsnis.

2002 - 2004 m. grafikos magistro studijos  VDA, Menų magistro laipsnis.

2009 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

2010 m. VPU PKTI  mokytojo kvalifikacija.

Dirba pedagoginį darbą Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centre bei menų studijoje "Spalvų juokas". Kiek lieka laisvo laiko - viską skiria kūrybai, daugiausiai dirba grafikos srityje, kuria estampus, daugiausiai oforto, akvatintos technikomis.  Nuo 1998 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir  užsienyje (nuo 2004 m.). Nuo 2013 m. dalyvauja tapybos pleneruose.