Dauguma garsių menininkų buvo ekscentriškos asmenybės, nugyvenusios siautulingus gyvenimus, todėl turbūt nieko keisto, kad kai kurie jų tapo įkvėpimu kinui. Artėjant tarpušvenčio savaitgaliui, surinkome filmus apie meną, kurie ne tik tiksliai perteikia dailininkų gyvenimą (žiūrint juos galima daug sužinoti apie dailininkų asmenybes, to meto meno pasaulį, vyravusias kryptis), bet ir patys yra tikriausi meno kūriniai.

„Polokas“ (Pollock, 2000)

Dailininkas Džeksonas Polokas išgarsėjo savo dažų varvinimo technika ir yra turbūt garsiausias abstraktaus ekspresionizmo atstovas, o jo gyvenimas – tiesiog scenarijaus paruoštukas. Dramų netruko ne tik profesiniame, bet ir asmeniniame jo gyvenime. Filme puikiai atskleidžiama jo kelionė nuo vargstančio jauno menininko, iki visų pripažinto dailininko, ilga kova su alkoholizmu ir galiausiai parodoma tragiška mirtis. Filme pagrindinį vaidmenį sukūrė Edas Harrisas ir už jį buvo nominuotas Oskarui. Oskarą už geriausią antraplanį vaidmenį šiame filme pelnė jo kolegė Marcia Gay Harden, suvaidinusi Poloko žmoną. Edas Harisas taip pat buvo ir filmo režisierius – idėja jo galvoje gimė iš tėvo dovanų gavus Poloko biografiją, bet idėja materializavosi tik po dešimties metų. Užtai filmavimas truko tik 50 dienų, nors teko padaryti šešių savaičių pertrauką, kad Edas Harsisas filmo pabaigai spėtų užsiauginti barzdą ir priaugti 13 kilogramų.

„Frida“ (Frida, 2002)

Fridos Kalo gyvenimas buvo tragiškas, bet jos pavyzdys įkvepiantis – būdama aštuoniolikos ji pateko į visą gyvenimą pakeitusią tramvajaus avariją, tačiau gulėdama ligos patale atrado savo talentą tapyti. Filmas nuostabiai perteikia Fridos meilę gyvenimui, sunkius santykius su vyru Diegu Rivera, kuris stipriai prijautė komunistams ir buvo garsus freskų tapytojas, romaną su rusų politiku Leonu Trotskiu, sesers išdavystę ir, galiausiai, tapytojos pelnytą pripažinimą. Nors suvaidinti Fridą labai norėjo Madona, vaidmuo atiteko Selmai Hajek, kuri su tautiniais pietų Amerikos drabužiais filme atrodo tiesiog pribloškiančiai.

„Mergina su perlo auskaru“ (Girl With a Pearl Earing, 2003)

Filme vaizduojama labai garsaus Jano Vermejerio paveikslo „Mergina su perlo auskaru“ sukūrimo istorija, paremta literatūriniu romanu tuo pačiu pavadinimu. Deja, neįmanoma patikrinti, kiek ji tikra – apie dailininko gyvenimą žinoma labai nedaug, nors tie keli žinomi faktai perteikiami labai tiksliai. Visgi, pažiūrėję filmą susidarysite įspūdį, kaip atrodė tų laikų dailininkų gyvenimas, kasdienybė ir buitis, kokia buvo moters padėtis visuomenėje. Filme „Mergina su perlo auskaru“ sukuriama tokia pati paslaptinga atmosfera kaip ir garsiojo tapytojo paveiksluose, jis nepaprastai kinematografiškas ir subtilus. Nepaisant to, kad filme mažai kalbama, daug kas suprantama iš įvairių užuominų, ir iš pirmo žvilgsnio nedaug įvykių, įtampa ir intriga išlaikoma iki paskutinių akimirkų, o pagrindinių aktorių (Colin Firth ir Scarlett Johanson) vaidyba užtikrina, kad pusantros valandos prabėgs nepastebimai.

„Didelės akys“ (Big Eyes, 2014)

Filmas pasakoja sėkmingos amerikiečių tapytojos Margaretos Keane istoriją. Nors dėl meninės pačių kūrinių vertės būtų galima ginčytis, jų sukūrimo istorija išties verta kino ekranų – Margareta pardavė daugybę darbų, surengė parodų, iš savo kūrybos susikrovė turtus, tačiau niekas nežinojo, kad ji yra tų darbų autorė, nes garbę prisiėmė jos vyras, o ji pati ilgus metus nedrįso jam pasipriešinti. Galiausiai jai pasiryžus pranešti, kad ji yra tikroji tapytoja, ir paprašius skyrybų, viskas išvirsta į viešą ir ilgą teismo procesą. Kol kas neatskleisime, kaip jis baigėsi, bet pažadame, kad Margaretos vyro Valterio vaidmenį sukūręs Christophas Waltzas tiesiog žavingas, filme puikiai perteikiama septintojo dešimtmečio Amerikoje atmosfera, iškeliama svarbi moterų padėties problema, ir dar norime pridurti, kad filme skamba nuostabus garso takelis – pagrindinę dainą įrašiusi Lana del Rey už ją pelnė Auksinį gaublį.

„Gyvenimo geismas“ (Lust for Life, 1956)

Filme Vincentą van Goghą įkūnijo Kirkas Douglasas

Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo Irvingo Stouno romaną ir vaizduoja garsiojo olandų tapytojo Vincento van Gogho gyvenimą – kaip jis tapo dailininku, kaip pasiekė kūrybos epogėjų ir kaip galiausiai mirė. Filme kaip ir knygoje puikiai parodoma, kad menas, tapyba Vincentui buvo pražūtingas apsėdimas, galiausiai pareikalavęs gyvybės. Nors filmas nesulaukė didelės komercinės sėkmės, jį puikiai įvertino kritikai. Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose filmuotas „Gyvenimo geismas“ buvo nominuotas trims Oskarams (už geriausią pagrindinį aktorių, geriausią scenarijų ir geriausias dekoracijas), o Anthonis Quinnas pelnė Oskarą už geriausią antraplanį vaidmenį. Kirkas Douglasas už pagrindinį vaidmenį pelnė Auksinį gaublį.

Gero žiūrėjimo!