Nors menininkai, apie kuriuos pasakosime šiame straipsnyje, laikomi labai produktyviais, pasirodo, kad mūzos buvo nusigręžusios ir nuo jų. Kadangi kūrybinė krizė gali apimti ne tik dailininkus, o kartais ir paprastiems mirtingiesiems nekyla rankos ką nors daryti, kviečiame pasisemti įkvėpimo iš šių istorijų.

Džeksonas Polokas

1951 m. Džeksonas Polokas buvo savo kūrybos viršūnėje, kurią žymi interviu “Life” žurnalui, kuriame žurnalistas klausia, ar jis yra “svarbiausias dailininkas, gyvenantis Jungtinėse Valstijose.” Deja, šlovė atnešė ir daug sunkumų, dailininkas paniro į depresiją ir alkoholį. Iš to laikotarpio gimė nauja serija “Black Pourings” (“Juodi išsiliejimai”), kuri buvo didelis žingsnis nuo ankstesnių kūrinių varvinimo technika.

“Kūrybinės krizės” sąvoka labai sudėtinga. Psichoanalitiniu požiūriu, tai reiškia nesėkmingas pastangas perteikti tai, kas vyksta pasąmonėje. Dabar sunku pasakyti, ar Polokas išgyveno būtent tokią kūrybinę krizę, bet akivaizdu, kad jo emocinis ir profesinis gyvenimas buvo giliai susiję.

“Kai kas sako, kad pokyčiai stiliuje atsirado dėl to, kad Polokas pajuto poreikį atsinaujinti ir sunkiu gyvenimo metu keisti išraiškos priemones,”- teigia Stefani Strein, Tate Liverpool muziejaus, kur dabar eksponuojami autoriaus kūriniai, kuratoriaus pavaduotoja. – “Bet manau, kad galima teigti, jog visi kuriantys žmonės vienu ar kitu metu išgyvena krizę.”

Klodas Monė

Šis impresionistas yra sunaikinęs daugybę savo kūrinių, o po žmonos Alisos mirties 1911 m. nieko nenutapė dvejus metus. Krizę nutraukė rožių arkų serija. Pro šią arką jo namuose šiaurės Prancūzijoje buvo patenkama į sodą su vandens tvenkiniais. 22 kūriniai sudaro “Grandes Decorations” seriją, kuri eksponuojama Musée de l’Orangerie Paryžiuje. Tai vienas ambicingiausių darbų per visą dailininko karjerą.

Pablas Pikaso

1935 m. kubistui buvo neeiliniai – jis išsiskyrė su žmona Olga, kuriai atiteko pilna sūnaus Paulo globa, o meilužė Mari-Teresa pagimdė dukrą Mają. “Jis nebelipo viršun į dirbtuves,” – rašoma Patriko O’Brajeno biografijoje “Pikaso”. – “Jis pasiusdavo vos pamatęs savo paveikslus ir piešinius.” Dailininkas ėmėsi rašyti eiles ir jas vėliau spausdino literatūros žurnalas “Les Cahiers d’Art”. 

Džordžija O’Kif

1933 m. Viskonsine gimusi dailininkė buvo išvežta į Niujorko ligoninę. Tai įvyko po įtempto periodo tapant freską Radio City miuzikholui. Dabar kritikai mano, kad menininkės sveikatą pakirto viešos nesėkmės baimė ir nerimas dėl sunkaus charakterio vyro, fotografo Alfredo Štiglico. Po to ji persikėlė į Vaiduoklių rančą Naujojoje Meksikoje, kur kraštovaizdis, anot Džordžijos O’Kif muziejaus Santa Fe, suteikė “naujo įkvėpimo”.

Čakas Klouzas

Klouzas yra toji išimtis, kuri patvirtina taisyklę. 1988 m. po priekinės stuburo smegenų arterijos pažeidimo jis darbavosi produktyviau nei bet kada anksčiau. “Įkvėpimas skirtas mėgėjams – visi kiti tiesiog turime eiti į darbą,” – sakė dailininkas viename interviu 2003 m. – “Gyvenime nesu patyręs jokios kūrybinės krizės.”