Tėkmė

Vesta gimė Klaipėdoje. Baigusi Adomo Brako dailės mokyklą, Vesta nustojo kurti, pagal ją: ,,Žinoti apie meną yra viena, o jausti yra kita. Mokykloje žinojau meną, bet nesupratau. Kai pradėjau ieškoti savęs ir keliauti po Europos galerijas, atsirado pojūtis menui, susijungiau su daugeliu kūriniu ir, rodos, kad sukolekcionavusi estetišką pojūtį iš kitų kūrinių ir įkvėpta gamtos, išreiškiau savo mitą ant drobės”.

Po Europos sielos ieškojimų, Vesta leidosi į kalnų ir religijos nuotykį, praleisdama laiką vienuolyne-viešbutyje Italijoje, ji nutapė I ir II kolekcijas. Dirbdama be išeiginių, ji buvo vienintelė vienuolyno-viešbučio tvarkytoja. Svarbiausia, jai buvo nenužmogėti, meną valdė kaip terapiją, o technologijas pamiršo. Ši rutina, nors ir griežta ir sunki, jai padėjo suvokti laiko svarbą ir atrasti prasmę. Situacija išsivystė su nesusipratimais, policijos įterpimu, tačiau Vesta išvyko ir pasiėmė patirtį bei 17 kūrinių su savimi. Daugelis kūrinių iš tiesų yra įkvėpti kasdienybės. Dirbdama vienuolyne, Vesta daug laiko praleisdavo virtuvėje ir itališko maisto skonis bei estetika darė tam tikrą įtaką tapybai, atitraukė nuo realybės, į fantaziją. ,,Valgydamas jautiesi gyvas ir praturtintas. Menas pasotina sielą, taip pat kaip maistas kūną” 

Spontaniškumas pagal Vestą: ,,Juk viskas kas vyksta šiandien, prieš 100 metų, prieš 4 milijardus metų yra eksperimentas ir kol kas labai vykęs. Kaip dangaus kūnai ir ląstelės turi tvarką, augančią eksperimento dėka, taip ir žmogus labiausiai gyvas, kai veikia spontaniškai.”

Jos kūrybai didelę įtaką daro savianalizė per sapnus, Jungo psichologija, psichodeliniai eksperimentai ir kelionės. Simbolinė kalba sujungia logiką ir pasąmonę kolektyvinėje sąmonėje. Keli tyrumo simboliai yra perteikti vandeniu, ašara, lietumi, mėlyna spalva. Vanduo ir kalnai supa ,,pupą”, tai ir meilus kreipinys, kuris įkūnija meilę, dvilypiškumą ir pradžią, ir tiesioginis pirmosios idėjos įprasminimas. ,,Pupa” skirtingai pasikartoja kūriniuose ir vėliau tampa vienu, nebe pusiau atskiru dalyku, o pilna ląstelė. Pupa auga, bręsta ir tampa pilna, ji yra sutapatinama su kiaušidėmis, vienu iš jautriausiu organu, kuriame vystosi kiaušialąstė. Vestą žavi ląstelių sudėtingumas, turinys ir paslaptingumas, kiek jose telpa informacijos, išminties ir žinių. Visi žmonės kažkada buvę tik viena ląstele išauga į sąmonę, realybę, kūną, gyvybę\; ,,Jei mes žiūrime į ląsteles kaip į mažą, primityvų dalyką, iš kosmoso perspektyvos mes taip pat - mažas ir primityvus dalykas. Jei ląstelė sudaro žmogų, žmogus sudaro visatą.” 

Publikacijos: 

,,Cista Arts” grupinė paroda ,,CHANCE”

,,Eco menininkų įžvalgos” interviu ,,Testamentas susieti viską su Vesta Vaitkute