ŠILTAS LIETUS SENAMIESTYJE

„Tapyba yra mano pagrindinė kūrybinė veikla ir dvasinio pasaulio išraiškos būdas. 

Technika: akriliniai dažai ant drobe aptraukto medinio porėmio. Ją pasirinkau dėl atitikimo mano kūrybinio temperamento. Ji įvairiapusiška: dažai greitai džiūsta nekeisdami formos ir intensyvumo, išlaikoma tekstūra, reikalingas klampumas, tuo pačiu atsiranda galimybė padengti permatomus sluoksnius beveik kaip akvarele. Įdomiausia tapyboje man yra spalvos: jų intensyvumas ir švelnumas, ramybė ir audra perteikti nuotaikai, taip pat šviesa ir tamsa – spalvose slypi visos įmanomos šio pasaulio išraiškos priemonės.

Kita vertus, technika – tai tik priemonė perteikti tai, kas slypi vaizduotėje. Kūrinių tematika gana plati ir nors darbai gana abstraktūs – kiekviename iš jų galima ižvelgti detales, atspindinčias mums atpažįstamus objektus, kurių realus pavidalas išryškintas tik dalinai – jis tirpsta ir išnyksta abstrakčių nuotaikų žaisme tarsi trapus šio pasaulio atspindys. Jis yra tarsi simbolis to kas mes esame šiame pasaulyje ir tuo pačiu siejantis mus su neaprėpiama anapusine tikrove, kuriame visuma liejasi su amžinybe ir nebėra ribų būties apibūdinimui. 

Šiame kontekste asmeniniai vaizdiniai virsta egzistenciniais, o egzistenciniai – asmeniniais, kaip ir kaligrafijos elementai, kurie slypi drobių spalvų gilumoje: jie mus veda ten, kur gimė pirmieji ženklai, raidės tampa sielos ir minties liudytojais perimdamos žiurovo esančio priešais drobę patirtį ir svajones, tuo pačiu saugodamos mus supančio pasaulio paslaptį.”

Aistės Jurgilaitės darbuose atsispindi mus supanti tikrovė, bet ją autorė visada pateikia per darnos, grožio prizmę, nesvarbu, ar tai būtų gamtos motyvas, ar žmonių tarpusavio santykiai, ar visiškai abstraktus pojūtis, išgyvenimas. Dailininkė juos pateikia kaip didžiausius stebuklus, kaip tobulos harmonijos liudijimus. Paveikslai užlieti lengvos, mirgančios šviesos, kurioje atpažįstamos tikrovės motyvai išnyra ir pranyksta,  kaip užuominos, kurias labai stipriai papildo spalviniai kodai.

Ši šviesa čia įgyja pagrindinį vaidmenį, ji yra pamatinė vertybė, kuria vadovaudamiesi turime gyventi. Šis pasaulis nėra vien mūsų, mes tik mažytė jo visumos dalis. Dailininkė sako: "Turim saugoti šviesą savyje, neprarast šešėliuose savo sąmonės ir likti atsakingais tamsių grėsmių akivaizdoje." Taip autorė mus skatina kiekviename savo žingsnyje ieškoti harmonijos ir neprarasti tikėjimo.

Autorė yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, dalyvavo prestižinėse parodose bei bienalėse.