Esu Laura Mikutavičienė, gimusi ir užaugusi Vilniuje. Vytauto Didžiojo Universitete įgijau menų bakalauro laipsnį, Vilniaus dailės akademijoje įgijau magistro laipsnį. Šiuo metu skiriu laiką tiek savo kūrybai, tiek darbui su vaikais. Dalyvauju įvairiuose renginiuose, paskaitose. Turiu nemažai savanorystės patirties. Domėtis menu pradėjau nuo mažų dienų, kuomet senelis Eugenijus Borouchinas supažindino su teptukais ir dažais. Jis buvo baigęs Dailės institutą ir visą savo gyvenimą kūrė vitražus. Tad namuose neretai tvyrodavo dažų kvapas bei būdavo gausu įvairiausių eskizų ir kitų darbų.

Studijuodama keliaudavau viešuoju transportu, tai mane ir įkvėpė nagrinėti autobusus ir troleibusus. Troleibusų linijos, žibintai, spalvos ir galiausiai jų emocijos - visa tai tarsi pasakoja apie nuvažiuotą gyvenimo kelią. Jie tarsi žvelgia į tave ir šypsosi. Transportas keičiasi, taip pat ir jų linijos, jos tarsi tampa griežtesnės, bet žibintai vis tiek žybsi šiluma. Tas mane ir sužavėjo. Mėgstu transporto priemones, kurios senesnės ir retai sutinkamos gatvėse. Todėl mano pagrindiniai motyvai yra įvairios transporto priemonės. Dažnai keliauju ir pamačiusi kur nors stovintį, nenaudojamą, o gal tiesiog neįprastą transporto priemonę, ją išnagrinėju, kaip ji atrodo iš visų pusių, būtinai nusifotografuoju, kad galėčiau nutapyti.

Taipogi mėgstu būti gamtoje ir neretai tapau iš natūros. Gamtoje dažniausiai žaviuosi paukščiais ir jų grakštumu. Tad tarp visų transporto priemonių pas mane galima rasti ir nemažai paukščių bei gamtos įvairių motyvų.