Esu žmogus, kurio galvoje verda šimtai minčių. Todėl jau nuo vaikystės pamilau piešimą, tai tapo veikla, kuri padeda apraminti audras siaučiančias mano galvoje. Dirbu grafikos dizainere, todėl savo kūrybą kasdien išreiškiu įvairiausiais būdais ir formomis. Visgi, ranka atlikta iliustracija išliko mano mylimiausiu hobiu.

Mano darbai pripildyti keistų būtybių, kurios gyvena mano sapnuose. Manau, visi kartais turime tokių sapnų, kurie taip išgąsdina, jog prabundame vidury nakties ir vis dar aiškiai matome gąsdinančius vaizdinius. Tokie košmarai mane kurį laiką gąsdino, kol galiausiai prisėdau ir pradėjau piešti monstrus gyvenančius mano galvoje. Taip juos prisijaukinau. Nors šios būtybės atrodo baisios ir gąsdinančios, iš tikrųjų jos negali padaryti nieko blogo. Jei žmogus išmoksta prisijaukinti savo demonus, jam vis mažiau lieka ko bijoti. Galbūt mano piešiniai nekelia jaukumo jausmo, bet jie skatina pažvelgti savo baimei į akis, kad ir kokioje formoje ji būtų. Suprasti, kad tik todėl, jog tai nėra „gražu” ar „patogu”, tai dar nereiškia, jog yra ko bijoti.

Tikiu, kad yra žmonių, kurie pasižiūrėję į mano darbus atras ir sau jau pažįstamų demonų. Visgi, geriausias būdas įveikti savo baimę, pažvelgti jai tiesiai į akis. Norėčiau, kad ir kiti prisijaukintų savo demonus, kaip tą padariau aš.