Akvarelė užima didelę dalį mano gyvenimo. Joje kaip ir gyvenime, neįmanoma visko numatyti bei suplanuoti kiekvienos akimirkos. Kiekvienas teptuko potėpis ir kiekvienas lašas dažų yra pilnas paslapčių ir netikėtumų, tu niekada nežinai kas tavęs laukia.

Ši technika yra pakankamai sunki ir kaprizinga. Kad atskleistum jos galimybes ir subtilybes, reikia įgūdžių, kantrybės ir nuoseklumo. Bet tuo mane akvarelė ir žavi. Galimybė išreikšti jausmus vandeniu ir jame tirpstančiomis spalvomis keri ir užburia. Tas akvarelės žavesys, jos burtai, niekada tavęs nebepaleidžia, tu niekada nebeturi ramybės... 

1986-aisiais baigiau Vilniaus dailės akademiją, interjero ir architektūros studijas. Po jų daug dirbau mišria akvarelės ir pastelės technika. Praėjus kiek laiko, pasukau į architektūrą ir šioje srityje praleidau daug metų. Projektuodama visada jaučiau, kaip man trūksta akvarelės, to laisvo, besiliejančio potepio, vis svajodavau į ją sugrįžti ir sugrįžau. 

Vėl rengiu parodas Lietuvoje ir užsienyje. Per paskutinius keletą metų dalyvavau tarptautinėse akvarelės parodose Peru, Vietname, Suomijoje, Japonijoje.