Lietuvos Dailininkų sąjungos (LDS), Lietuvos Dizaino asocijacijos (LDA), Lietuvos Kampanologų draugijos narys

Ovidijaus Talijūno tapyba kupina Japoniškos kaligrafijos aidų: subtilios linijos, suvaldyta kompozicija, apsiribojimas keliomis spalvomis. Dalyje kūrinių autorius naudoja juodą spalvą ir įterpia pastelinius plotus, taip sukurdamas vitražo įspūdį. Ima atrodyti, kad iš paveikslo gilumos sklinda šviesa, besiskverbianti pro spalvoto stiklo sluoksnį. 

Dailininko kūriniai – šiuolaikiškai interpretuota tradicija. Paveiksluose iššaukiama archajiška dvasia – amuletai, nežinomos kalbos hieroglifai. Autorius akcentuoja rašto, kalbos estetiką – jo paveiksluose aptiksime ir Brailio rašto nuotrupų, ir žurnalų iškarpų. Nors tai – abstraktus menas, jis stipriai asociatyvus, žadinantis vaizduotę, brėžiantis interpretacijų gaires. Kūriniuose medžiagiškumas atrodo kone apčiuopiamas – vienur stebime masyvią, monumentalią formą, kitur – lengvas, vėjo plaikstomas potėpio viksvas. 

Menininkas naudoja labai įvairius dažus, tušą, šilkografiją, jungia juos, kuria koliažus ir išgauna neįprastus efektus, tekstūras. Darbai pasižymi tiek meistriškumu, tiek ir jausmo, intuicijos autentika.

Menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė