"Aš esu tapytoja Kristina, menas mano gyvenime atsirado dar ankstyvoje vaikystėje. Pieštuku išmarginusi namų sienas, supratau, kad tai daugiau, nei linksmi piešinėliai. Tą akimirką atsivėrė durys į kažką naujo. Už tų durų slypi kūrybinis pasaulis, kurį išreikšti man padeda tapyba.

Kiek įmanoma, stengiuosi puoselėti savo gebėjimus. Manau, kad kūrybingumas yra dovana, kuria reikia dalintis. Nors, geriausio dar nesukūriau, kasdien tobulėju. Savo paveikslams skiriu ypatingą dėmesį. Nesustoju tol, kol paveikslas atgyja. Tai svarbiausias mano kūrybos principas.

Manau, kad tik menas šio pasaulio pilkume praskaidrina žmonių gyvenimus, suteikia vilties. Kartais jaučiu, kad tai vienintelis dalykas, kuris laiko šį chaotišką pasaulį vienoje sferoje," - prisistato jauna ir talentinga autorė.

Kristinos tapyba atveria duris į naujus pasaulius, kur vietoje išorinės realybės matome tai, kas įprastai nematoma, o jaučiama. Autorė vidinius išgyvenimus perteikia metaforiškais vaizdais, simboliais ir, žinoma, spalviniais kodais.