Sigitas Laurinavičius – tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 2013 metų. 1992-aisiais baigė Šiaulių pedagogikos instituto (nuo 1997 m. – Šiaulių universitetas) Dailės fakultetą, o 1997 m. ten pat įgijo humanitarinių mokslų (dailėtyros) magistro laipsnį.

Nuo 1995 m. iki dabar surengė 14 personalinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 20 įvairių plenerų ir virš 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Nuo 2001 m. S. Laurinavičius yra Žiemgalos krašto dailininkų grupės narys, o nuo 2003 iki 2015 m. jis buvo šios grupės vadovas ir parodų bei plenerų kuratorius.

Už kūrybinę, meno pedagoginę ir organizacinę veiklą S. Laurinavičius yra pelnęs įvairių institucijų padėkos raštų, o 2018 m. buvo apdovanotas Panevėžio miesto savivaldybės premija. 2017 ir 2022 m. tapybos projektų įgyvendinimui skirta Panevėžio miesto savivaldybės stipendija. 2021 m. I-ojoje tarptautinėje Kremenčiuko (Кременчук, Ukraina) trienalėje «У краю сірих перлин» įvertintas laureato diplomu.

Kūryboje vienodai naudojami tiek realistinis, tiek ir abstraktus vaizdavimo būdai, atskirose drobės vietose kūrinio plastinę kalbą papildant pavieniais ar grupėmis išdėstytais spalvotais kvadratėliais, primenančiais skaitmeninio vaizdo pikselius. Jie – svarbi visų kūrinių detalė – pasitelkiami kaip dar vienas kūrinio sluoksnis, bylojantis apie savotiškus laikinumo ženklus – tarsi byrančios realybės fragmentai ar menamų kodų srautai, kurie, regis, nuo mūsų visiškai nepriklauso.

Taip sąmoningai siekiama sugriauti atpažįstamos tikrovės iliuziją ir pateikti ją kaip aiškiai perdirbto, ar bent jau įvairių trikdžių paveikto vaizdo rezultatą. Siekiama maksimaliai priartėti prie abejonės, kaip ribinės būsenos ir kelti klausimą: kaip ir kiek tai, kas yra matoma, iš tikrųjų atitinka tikrovę, ir koks mūsų pačių santykis su ja?