Laisvas, grubus potėpis ir jautrus, nuoširdus siužetas. Tai savita priešybių dermė, gana tiksliai nusakanti Evos Mili tapybos pasaulį.

"Man norisi, kad paveikslai būtų šviesūs, skaidrūs, keltų teigiamas emocijas. Tapydama nenaudoju grynos juodos spalvos, renkuosi šviesesnių tonų ir ryškesnių spalvų paletę. Tapau aliejiniais dažais ant drobės.

Daug spontaniškumo ir veržlumo mano darbams priduoda vienasluoksnės tapybos technika (wet on wet). Naudojant šią techniką, pagrindinis paveikslo sluoksnis turi būti užbaigtas, kol nepradėjo džiūti pirmieji užtepti dažai. Kai paveikslas visas šlapias, galiu lengvai įlieti naujas spalvas, keisti formas, sulieti objektus ir jų ribas. Darbas vyksta labai dinamiškai, kartais ne visai taip, kaip buvau suplanavusi iš anksto. Man patinka, kad paveikslas gaunasi unikalus - stipriai įkrautas tuometinių mano minčių ir emocijų. Ribotas laikas, skirtas vienam paveikslui, verčia dirbti tiksliai, daryti kuo mažiau klaidų, pilnai atsiduoti pradėtam kūriniui.

Mano paveikslų tema gana plati - tapau natiurmortus, animalistiką, figūratyvą. Bet smagiausia man kurti portretus. Džiaugiuosi, kai grubūs mentelės (mastichino) potėpiai magiškai persikūnija, ir virsta gyvais žmonėmis ir gyvūnais, su savo charakteriu ir nuotaika.

Mano, kaip kūrėjos, kelias buvo gana vingiuotas. Pradėjusi mokslus dailės mokykloje, vėliau rinkausi tiksliųjų mokslų pakraipą. Baigiau informatikos bakalauro ir magistro studijas KTU universitete, dirbau programuotoja. Tik tapusi mama vėl pajutau poreikį kurti. 10 metų dirbau profesionalia fotografe, vėliau į mano gyvenimą atėjo tapyba. Dailės mokiausi savarankiškai iš užsienio tapybos meistrų. Skaičiau geriausių realizmo ir impresionizmo mokytojų knygas anglų kalba, domėjausi didžiųjų meistrų darbo principais. Tokiu būdu įvaldžiau man artimą vienasluoksnės tapybos techniką (wet on wet), kuri Lietuvoje nėra plačiai naudojama."