Dailininkas Romas Žmuidzinavičius gimė 1952 m. Varėnoje. Jo vasaros prabėgo etnografiniame Žiūrų kaime, ant šaltavandenės Ūlos kranto, klausant autentiškos dzūkų šnektos, dainų ir giesmių, besižavint gelsvais gelsvais pieskynėliais, žalsvom samanom, grybų kepurėm, įvairiaspalviais audimų rietimais, kuparais, išpuoselėtais dzūkų darželiais. Iš čia, matyt, tas spalvingumas paveiksluose, sodrūs potėpiai, tas tikrasis gyvenimo prasmių ieškojimas.

Mokėsi Vilniaus dailės mokykloje ir Maskvos dailės universitete, o freskos amato - pas garsiąją Veiverytę. Jaunas būdamas dalyvavo ekspedicijose Igarkoje, kur nutapė 25 paveikslus Igarkos kultūros namų galerijai ir paliko 500 kv. m. sieninės tapybos. 

Nuo 1978 m. rengia parodas, dalyvauja pleneruose. Dirbo restauratoriumi, restauravo Šv. Jonų bažnyčią, Verkių dvarą, Klaipėdos konservatoriją. 

Romo Žmuidzinavičiaus paveikslai - tai tarsi gyvenime, gamtoje ir laikmetyje nuolat besikartojantis virsmas: kintantys metų laikai, spalvos, nuotaikos. Paveikslai kupini ir jausmų šėlsmo, ir nostalgiškos rimties bei švelnios pastelės. Autorius naudoja daugiasluoksnę savitą individualią techniką. Pasikartojantys simboliai - angelas, rūpintojėlis, senamiestis, medžiai. 

R. Žmuidzinavičiaus darbų yra įsigiję kolekcionieriai iš Vokietijos, Belgijos, Švedijos, Vengrijos, Lenkijos, JAV ir kt. 2015 m. tapytojui suteiktas meno kūrėjo statusas.