Kūrėja jautriai išreiškia transcendentalaus dvasinio būvio ryšį su žmogaus esatimi akcentuodama prigimtinį, dažnai instinktyvų troškimą būti kuo arčiau tiesos. Kūriniuose išryškėja metamorfinio ir meditacinio pobūdžio elementai, kurie jungdamiesi į naujas struktūras, primena tam tikrus ontologinius vaizdinius, peizažus.

Kūriniuose kalbama apie pačią būtį, pasitelkiant abstrakčius motyvus tarsi nuojautas to, kas yra šalia, bet dažnai akims neregima. Paveiksluose, piešiniuose vaizdai dažnai daugiasluoksniai, primenantys vizijas, ar ne iki galo išsakytas užuominas.

„Mano darbai - juos lyg iš rūko traukiu. Po gabalėlį, po sluoksnį… Vaizdai popieriuje ryškėja lėtai. Brūkšnelis, linija, tonas, stipresnis ar silpnesnis pieštuko paspaudimas... viskas čia svarbu. Kūrybos procesas reikalauja vis iš naujo sugrįžti, išbūti, pamatyti, ko nemačiau anksčiau. Tai tarsi būties atspaudai manyje, kuriems išryškėti popieriuje reikia laiko. Mano užduotis - ištraukti juos iš tamsos į šviesą, padaryti bent šiek tiek daugiau regimus.”