Jaunų talentingų tapytojų bangą atstovaujanti dailininkė savo kūrybą apibūdina kaip "regėta ir susapnuotą".

“Regėta ir susapnuota, todėl, kad niekada nesinori aklai pasikliauti tuo, ką mato akys. Geriausia pamatyti, pamiršti ir vėliau prisiminti tą reginį jau perleistą per save, kai jame daugiau emocijos nei konkretaus vaizdo ir detalių,” - pasakoja autorė. 

Mėgstamiausios dailininkės temos - peizažai ir augmenija, į kurios atvaizdavimą sudedama daug kruopštumo ir meilės. Peizažuose, kurių dauguma skirta Kuršių Nerijos gamtai, atsiskleidžia svajingas, prisiminimo miglos apgaubtas pamario grožis. Gamtovaizdžiai čia užlieti skaisčių besileidžiančios ar kylančios saulės spindulių arba panirę į minkštus, nuo viso likusio pasaulio atskiriančius debesis. Pati žemės juostelė dažnai pakibusi tarp dangaus ir veidrodiško vandens paviršiaus, tarsi magiška sala begalybėje. 

Didžioji paveikslų dalis skirta pavasariui, juose mirga švelnūs, pirmieji žiedai, kaip sako autorė, simbolizuojantys patį gyvenimo džiaugsmą. Juose skęsta ir kopos, ir pievos jų papėdėje. O turbūt pati žaviausia šių paveikslų dalis yra juose tvyranti ramuma, tas lengvumas, kuriuo pamarys ir traukia. Šis pojūtis sklinda ir juos supančioje erdvėje.