"Aš nešiojuosi savo pasaulį pasijonių skvernuose, ten galima rasti stiklinį buteliuką idėjų, plunksną, senų teptukų, priešrūkinius akinius, lašą nekantrumo ir vandenyną ramumos. 

Taip pat čia - tūkstančiai sienų, dažytų milijonais atspalvių ir nesibaigiančios saulės pievos, gluosnių medžiai ir visi jausmai, kuriuos kada tik galėčiau jausti. Mano paveikslai yra tų emocijų, spalvų ir viso pasaulio veidrodžiai.

Mano abstrakcijas sudaro spalvinės dėmės, kontrastingi spalvų deriniai ir nuolatinio kismo pojūtis. Įvairios pabrėžtinai grubios faktūros, nubėgantys dažai kuria formas ir figūras, kurios kiekvienam žmogui asocijuojasi skirtingai. Mano paveikslai suteikia jausmą, o ne aiškią temą, ne konkretų pasakojimą. Jie suteikia emociją ir pradžią kurti savo istoriją. Nenoriu, kad bandytumėte suprasti, kas vaizduojama paveiksluose, noriu, kad pajustumėte, ir leistumėte savo vaizduotei, savo pasąmonei tuos jausmus įprasminti.

Mano įkvėpimas ateina iš mano aplinkos ir iš mano ryšio su ja. Iš ramybės ir chaoso, iš urbanistikos ir gamtos, iš mano pačios idėjų ir kitų man pateiktų minčių, iš antitezių. Nes viena pabrėžia kitą. IMeno pasaulyje žaviuosi impresionistais ir postimpresionistais, kaip gražiai jie atskleidžia tai, ką mato.

Tačiau svarbiausias mano kūrybos proceso elementas yra gamta, nes ji mane nuramina, sutelkia mintis, kad galėčiau atsiverti idėjoms. Esu medis, kurio šakos visada pasiruošusios pavasariui. Ir kai ramiai laukiu, idėja ateina kaip žaibas. Nuolankiai imuosi šių idėjų ir perkeliu jas ant drobės. Dievai žaidžia su manimi, o mano darbai žaidžia su jumis."