"Tapau beveik tiek, kiek atsimenu. Ir visad bandydavau nutapyti tai, ko nemačiau.

Mano paveikslai, tai bandymas nagrinėti žmogaus dvasinę būseną, pasitelkiant universalius ir specifinius, ezoterinius simbolius. Kartais tai asmenybės archetipai, kartais sapnai, ar dalis pasakos: iliustracijos istorijai, kurią atrandu vėliau arba ją pamato kiti. Moterys - deivės, mitinės būtybės ir viskas, ką galima rasti už vaizduotės vartų," - pasakoja dailininkė.

Julija Fokina žiūrovą be jokių įžangų panardina į magijos pasaulį. Dažniausi kūryboje sutinkami motyvai - moters/deivės/žynės, magiškų gyvūnų, kurie vienaip ar kitaip įkūnija žmogaus vidines jausenas ir nuojautas, gyvenimo etapus. Jų žvilgsniai skvarbūs ir paslaptingi, o juos pačius beveik visada gaubia nežemiškas švytėjimas. Dailininkė daug dėmesio skiria detalėms, simboliams, kurie padės žiūrovui perprasti jų pasakojamą istoriją.