A. Kašauskas gimė 1959 m. Vilniuje. 1977–1982 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) freskos ir mozaikos specialybę.

„Mokantis freskos studijose, buvo aiškinama, kad užtenka minimalaus spalvų kiekio, o paveikslą reikia daryti per išraiškingą piešinį ir tvirtą kompoziciją, tačiau per savo daugiametę patirtį pradėjau suprasti, kad tapybos pagrindas yra spalva. 

Šiuo metu norisi perkelti į drobę supančio pasaulio, kaip aš jį matau, atspindžius - tam tikra supančio pasaulio interpretacija. Spalvinių santykių, faktūrų, piešinio, potepių pagalba sukurti kažkokį originalų daiktą, kuris vadinasi paveikslas. Užkoduoti jame tam tikrą informaciją, emocijas, dvasines būsenas, kurios kažkur nuo sienos skleistų energiją ir tada, kai manęs nebebus tarp gyvųjų”, – pasakoja apie savo kūrybą dailininkas.

Atpažįstami motyvai, absoliuti spalvinė klausa, struktūriškos kompozicijos, subtilios faktūros ir paveiksluose atsiverianti gelmė pajautai – tai išliekamąją vertę turinčios tapybos požymiai.

Beveik kasmet autorius rengė personalines parodas ir dalyvavo grupinėse parodose: Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt.