"Tapydama aš tik jaučiu, neišmąstau. Negalvoju, ką ir su kuo maišyti, atspalviai klojasi savaime. Ir kai pajuntu tam tiktą vertikalę, susikaupimą, ir ypatingų motyvų neieškau, intriguoja sumanymas, akimirkos žavesys. Ją ir stengiuosi pagauti. Kūryboje kaip ir gyvenime negali būti sustojimo," - taip apie savo kūrybą pasakoja Gražina Vitartaitė.

Šis spontaniškumas, kurį natūraliai lydi ekspresyvus potėpis, ir suteikia nuosaikios lietuviškos gamtos peizažams išskirtinumo, intrigos ir dramatizmo. Autorė kuria pajūryje arba gimtojoje Krekenavoje, kur gamta leidžia atitrūkti nuo buities ir pajusti didžiausią laisvę, patirti gamtos poeziją ir ją perteikti savo kūryboje. Ji be galo myli Lietuvos gamtą ir sako, kad svarbiausia žmogui yra atrasti harmoniją su gamta. Todėl ir paveiksluose užuot šokiravusi kviečia į estetinę meditaciją, kur keliaudamas laisvais, ekspresyviais dailininkės potėpiais ir žiūrovas raginamas atrasti savo intymų santykį su gamta.

Nuo 1980-1989 m. Valstybinio Dailės instituto (dabar Dailės akademija) tapybos katedros vedėja, docentė. Dailininkė yra surengusi per 70 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, jos darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai (LDM, NČDM), Rusijos dailės fondas, visuomeninės įstaigos (LR Seimas, LR Vyriausybės rūmai, LR Vyriausybės Baltijos poilsio namai ir kt.), taip pat – meno galerijos, privačios kolekcijos Lietuvoje, Amerikoje, įvairiose Europos šalyse. G. Vitartaitė išleido tapybos albumus „Vidinės laisvės link“ (2007 m.),  „Kuršių Nerija/ The Curonian Spit/ Die Kurische Nehrung.Tapyba/Painting/Malerei“ (2010)  , „Peizažo metamorfozės“ (2015), „Gražina Vitartaitė.  Krekenavos regioninis parkas. Tapyba“ (2020 m.).

Apie G Vitartaitės kūrybą sukurtas dokumentinis filmas „Vidinės laisvės link (2013m.) (rež A. Tarvydas), parengta televizijos laida „Menininkų portretai“ (2017 m.) (LRT, rež V. Beconienė)..