Nedaug galvoju apie rezultatą arba žinią, kurią noriu perduoti. Tiesiog noriu tapyti. Man patinka ypatingas jausmas, kurį sukelia tapymas akvarele.
Kai kasdienybėje trūksta susikaupimo, kantrybės, švelnumo ir spontaniškumo, kai vis skubu, nepavyksta sustoti ir pasimėgauti veikla, tai imu lapą ir lieju akvarele.
Kol vanduo maišosi su dažais, o paskui džiūna negaliu jo kontroliuoti. Aš darau savo potėpius kol akvarelė daro savo darbą. Pabaigoje visada mane nustebina bendras rezultatas.
Tapydama akvarele aš ieškau ramybės. Turbūt todėl mano paveikslai yra svajingi, šviesūs ir vien tik pozityvūs.