Akvarelininkas. Gimė 1928 m. kovo 4 d. Kulautuvoje, mirė 2008 m. rugpjūčio 18 d. sodyboje prie Ignalinos.

Žvelgiant į Kazio Abramavičiaus akvareles niekada nekils klausimas, kur ši nutapyta vieta. Tai, kas sava, atpažįstame iš pirmo žvilgsnio. Savo darbuose autorius talentingai užkodavo lyg ir visiems gerai suvokiamą, bet daug sunkiau nusakomą lietuviškumo sąvoką.

Akvarelėse vaizduojama Lietuvos gamta, nutapyta santūriomis, lengvomis, natūraliomis, šiltomis spalvomis, saugant popieriaus baltumą, suteikiantį ypatingą šviesos pojūtį, yra lygiai tokia, kokią prisimename išvykę ir pasiilgę namų. Truputį idealizuojama, bet kupina ramybės, kurią taip puikiai perteikia platūs, besiliejantys potėpiai, viena į kitą pereinančios spalvos.

Turbūt pats gražiausias K. Abramavičiaus akvarelių bruožas - tai lengvumas, eskiziškumas. Išlieka įspūdis, kad darbuotasi greitai, paskubomis, skubriais potėpiais fiksuojant akimirkos grožį.

1947–1954 m. studijavo vitražą Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija).

1954–1957 m. dirbo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams.

1960–1964 m. dirbo LSSR kultūros ministerijoje.

1964–1980 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje (nuo 1964 m. vyr. mokslinis bendradarbis, nuo 1970 m. Tapybos ir skulptūros skyriaus vedėjas, nuo 1974 m. Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas).

Nuo 1957 m. dalyvavo parodose Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Surengė asmeninių parodų Vilniuje (1969, 1973, 1977, 1978, 1981, 1988, 1998, 2000, 2003, 2008), taip pat Rygoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Jurbarke. 

Nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, ilgametis LDS Akvarelininkų sekcijos vadovas.

Sudarė dailės leidinių, akvarelės parodų katalogų, parašė straipsnių.

Dailininko kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje.