Žvelgiant į dailininkės Aurikos paveikslus žiūrovams kartais ima rodytis, kad galbūt ir pati dailininkė nežemiška būtybė, tačiau paklausta apie pagrindinį savo kūrinių personažą Aurika atsakys, kad jos angelai ne biblijiniai; tai žmonių skleidžiamo gėrio metaforos. Šie angelai neša dovanas, globoja namus, kalbina paukščius, keliauja per skirtingus metų laikus, skleidžia viltį. Pati autorė taip pat amžina optimistinė, kuriai stiklinė visada labiau pilna nei tuščia, todėl natūralu, kad pozityvumas persiduoda ir jos darbams.

"Mano Angelas visada su manimi, ir labai malonu, kai kitiems žmonėms mano paveikslai teikia džiaugsmą, ramybę ir šilumą. Nemėgstu viešumos: kūryba - mano gyvenimas! Esu laiminga tapydama ir žinodama, kad mano paveikslai pradžiugina žmonių širdis. Mes visi turime savo Angelus, ir jie visuomet greta mūsų", - sako dailininkė.

Aurika dirba senovine, dabar kiek primiršta temperos technika, reikalaujančia įgudimo ir kruopštumo. Pati dailininkė sako, kad detalių kūrimas jai savotiška meditacija - tam ji skiria be galo daug laiko, bet kartu sugeba darbų neperkrauti, išlaikyti pusiausvyrą, eleganciją. Taip pat detalės visada neša užkoduotą žinutę, kurią kiekvienas gali iššifruoti savaip. Pavyzdžiui, juoda, tamsiai mėlyna spalvos darbuose yra kosmoso metafora, o horizontalios linijos dalija paveikslą laike (dabar-vėliau) ir erdvėje (Žemė-nežinomybė).

O už vis nuostabiausia, kad tiek metų dirbant viena tema Aurikos paveikslai niekada nesikartoja, autorė vis nepristinga idėjų. Sako, kad dažnai paveikslus ir susapnuojanti - tada skubanti į studiją pradėti naujo darbo, kol sapno vizija neišsisklaidė.

Dailininkė Aurika Piliponienė yra Vilniaus Dailės Akademijos magistrė.