Tai abstrakčioji tapyba, kurioje vaizdas formuojamas atsisakant tradicinių realių formų. Tokiu būdu einama „grynojo“ meno paieškos keliu, kur spalva, linija, dėmė, forma yra ne tik raiškos priemonės, bet ir paveikslo turinys.

Tokiame kūrybos procese abstrakčią mintį ir visiškai nevaldomą emociją disciplinuoja drobės formatas. 

Ekspresyvios, dažnai kontrastingų spalvinių dėmių formos kuria prieštarų kupinus vaizdus, sukelia įtampas, nerimastingumą, o kartais kaip tik ramybės ir rimties būsenas... - visa tai, kuo gyvename šiandien: tarp disciplinos, emocijų, taisyklių, jausmų, spėjimų, rutinos ir visiškai neaiškios (abstrakčios) ateities...