Kai dabar meno pasaulyje dažnai siekiama išprovokuoti, sukelti kuo stipresnę emociją, Vytautas Poška eina priešingu keliu ir kuria paprasčiausią ramybę.

Dauguma autoriaus kūrinių daugiau arba mažiau į abstrakciją palinkę peizažai, kuriuose vaizduojamas vietas sunkiai susiesi su konkrečiu žemėlapio tašku, veikiau pajusi, kad jos tarsi jau matytos ir patirtos, kaip pavadinimas, pakibęs ant liežuvio galo, kažkas, ką tikrai žinai, bet niekaip negali įvardinti. Erdvė ir laikas čia tampa begaliniai. Jokio siužeto, jokio apčiuopiamo pasakojimo nenešantys vaizdai nukreipia mintis savieigai ir nuteikia savotiškai meditacijai.

Prie ramumos jausmo taip pat prisideda prie skaidrus, pastelinis koloritas, į kurį tik retkarčiais įsiveržia ryškesni atspalviai ir lengvi, impulsyvūs, bet kartu ir užtikrinti potėpiai, nutrinantys ribą tarp abstrakto ir konkretumo.

Šiuos ramybę skleidžiančius darbus rekomenduojame norintiems papuošti miegamojo erdvę arba įnešti daugiau harmonijos į bendras namų erdves.

Žymiausi kūriniai:

1992 m. Vilniaus elektros tinkluose - „Energija”, technika freska - sgrafitas.

1995 m. „Sparnų” restorane Vilniuje „Sparnai”, technika freska - sgrafitas.

1996 m. Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Molėtų r. - „Atspindžiai”, technika freska - sgrafitas.

1999 m. „Saulės laikrodis“, technika sgrafitas, ( 3,10 m. x 2,55 m.) Valdovų rūmų fasadas, Vilnius.

2000 m. sukūrė scenografiją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektakliui „Dienos ir dainos” (muzikinis spektaklis pagal S.Berto kn. „Edith Piaf"), režisierius R.Morkūnas.

2005 m. sukūrė scenografiją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektakliui „Apkabink mane”, režisierius A. Vidžiūnas. 

2010 m. sukūrė skluptūrą „Geležinis vilkas“ aukštis 2 m. Vilniaus geležinkelio stotyje.