Laisvas menininkas Antanas Andziulis Simonos Juškevičiūtės darbus apibūdino taip: „Jos sielos vibracijos eina per dvasines erdves, dailininkės vaizduotėje ryškėja vis naujos ir naujos vizijos, einant nuo vienos stotelės link kitos ir taip nuolatiniame kūrybiniame ieškojime gimsta paveikslai. Ta ekspresyvi meninė banga be didžiulio dramatizmo ir tamsių erdvių, sukuria draugišką, šiltą, jautrų, švelnių spalvų pasaulį. Matosi grafinis pradas kartu su subtiliomis dvasinėmis būsenomis, kuriomis keliauja dailininkės siela“.

Simonos kūryboje gamtos motyvai persipina su fantastika vesdami į paslaptingą svajonių ir sapnų, gal netgi anapusinį pasaulį, kuriame autorė pasitelkdama perregimumą ir pastelinius tonus jautriai atskleidžia gyvenimo džiaugsmą ir jo trapumą.