Grafikei Inesai Gervei esamajame laike spalvotas tapybos pasaulis yra arčiau širdies nei juodai baltas.

Nuo vaikystės ją žavėjo pasakos, iliustracijos ir dabar kartais jaučiasi esanti pusiaukelėje tarp vaikystės ir dabarties. Menininkės darbuose pastitelkiant iliustratyvumą, raštus ir ryškias spalvas vaizduojami sapnų prisiminimų trupiniai, neišsakyti jausmai ir mintys, susitapatinimas su lape, žole, mėnesiena...Nes žmogus yra maža didelės gamtos dalis.

Tai savotiškas menininkės protestas aplink esančiai tuštybei, paviršutiniškumui, vartotojiškai kultūrai. Kūryba Inesai yra placebas nuo pilkos kasdienybės ir tik nedideliam žmonių ratui, ne masėms, ji yra suprantama iki širdies gelmių.