1961 metais gimęs dailininkas Vidmantas Jažauskas yra Vilniaus dailės akademijos auklėtinis. Jo tapyboje žiūrovai randa pamatinių tapybos vertybių. Daug metų sistemingai nuošalumoje tapantis dailininkas vengia parodų šurmulio, nesiekia išryškinti savo asmenybės. Vidinė šiluma, įvairi emocijų skalė, kiekvieno darbo unikalumas yra svarbios savybės dailininkui, kuris siekia parodyti, kad klasikinė tradicinė tapybos maniera neišsemta, turi begalę rezervų.

Tačiau, nors Vidmantas Jažauskas ir seka klasikine tapybos tradicija, jo tapyba išsiskiria savo spalvomis, kontrastingais jų deriniais ir spalvinėmis dėmėmis, kuriomis konstruojamos formos. Dailininką domina ne tiek smulkios, pavienės detalės, kiek visuma, tarsi žvelgiant į viską iš toliau ir truputį prisimerkus. Dailininko įkvėpimo šaltiniu paprastai tampa Lietuvos gamta ir miestai. Vasarą dailininkas dalyvauja pleneruose, daug dirba gryname ore, o žiemas leidžia mieste ir tada drobėse pamatome Kauno ar Vilniaus gatves, bet autoriui už viską mielesnis romantiškasis Užupis.