Skaistė Verdingytė priklauso viduriniajai dailininkų kartai, jau daugiau kaip dešimtmetį aktyviai atstovauja Lietuvos meno bendruomenę.

Dailininkės kūryboje iškart pastebėsite elementą, kuris dailėje labai svarbus, bet šiuolaikiniame mene nepelnytai nustumtas į antrą, jei ne trečią, planą - stiprų piešinį. Ir geriausiai jo įvaldymas, žinoma, atsiskleidžia per aktą.

Pati autorė sako, kad žmogaus piešimas iš natūros yra jos kūrybos pagrindas. Tačiau tas piešimas toli gražu nėra sausas - autorei rūpi žmogaus santykis su jį supančia erdve, rūpi per kūną atskleisti vidines būsenas. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai vaizduojama figūra beveik susilieja su aplinka - ji arba perregima lyg tai būtų ne kūnas, o siela, arba atkartoja šalia esantį ornamentą. Perregimos figūros peizažo fone tarsi nurodo į harmoniją su gamta, bet susiliejimas su sienos raštu jau gali būti interpretuojamas priešingai, kaip laisvės ir tos pačios gamtos ilgesys. Nepaisant visko, žmogaus kūnas čia išlieka sakralus, kaip tobuliausias kūrinys, vertas pasigėrėjimo.  O šalia realistinio piešinio, žinoma, labai puikiai dera siurrealizmo elementai, kurie tarsi žadina iš to įtaigaus tikrovės sapno.  

Visiškai išskirtiniai kūriniai šiuolaikinės tapybos kontekste, gėrėkitės ir permąstykite!

Autorė yra Lietuvos dailininkų sąjungos monunentalistų sekcijos narė. Nuo 2006 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos „Slaptųjų piešėjų draugijos“ (žmogaus piešimo iš natūros studija) narė.