Simono Skrabulio tapyba suteikia galimybę pasimėgauti tapybos esybe.

Tapydamas menininkas drąsiai išlaisvina ne tik tiūbelėse tūnančius dažus, bet ir intuiytivumą, vaizduotę, akį bei ranką. Toks įvairiapusis nesusikaustymas darbams suteikia unikalių bruožų, kurie Lietuvos kontekste S. Skrabulio neleidžia supainioti su niekuo kitu.

Autorius meistriškai suvaldo šėlstančias spalvas, kurių skleidžiama energetika prikausto žvilgsnį. Dažas kūriniuose duoda ne tik spalvą – jis įpučia formą, klojasi apčiuopiamais potėpiais arba susiraizgo tarsi siūlas. Todėl S. Skrabulio drobės įgauna neįprastų bruožų, kurie vilioja patyrinėti didįjį spalvų sprogimą.

Karolina Tomkevičiūtė