Devynerių metų Mažąjį Pedro Kijevo metropolitas, su tamsiai raudonu obuoliuku, pašventino į dailininkus. Dvylikos jis įstojo į I. Repino dailės mokyklą Charkove. Įgijo klasikinio piešimo, tapybos ir skulptūros pradmenis.

1973 m. kariavo Egipte. Po karo įstojo į I. Repino dailės akademiją Charkove ir toliau tobulino savo įgūdžius. Neturėdamas ten gerų mokytojų apie renesansinę tapybą ir piešimą žinių sėmėsi iš monografijų apie dailininkus. Laikui bėgant šis domėjimasis vis stiprėjo. 

Dar pirmam kurse ėmė tapyti renesansine technika ir tai periodiškai užrūstindavo akademijos vadovybę. Po kiekvienos sesijos bandymai išmesti iš akademijos baigdavosi visuotiniu studentų protestu. Trečiame kurse pradėjo rimtai gilintis į renesansinės tapybos ir piešimo technikos niuansus. Tų laikų Nyderlandų, Italijos, Ispanijos meistrų darbai tapo tolimesnės kūrybos pagrindu. Baigęs akademiją išvyko į Sankt Peterburgą ir gavo leidimą trumpai Ermitaže kopijuoti senų dailininkų paveikslus. Apsigyvenęs Lietuvoj pradėjo savarankišką kūrybą. 

Šiuo metu turi studiją Užupyje, kur yra žinomas Don Pedro (Samuraj) slapyvardžiu. Visi paveikslai atliekami XVI a. pab. – XVII a. pr. tapybos technika, kuri pasižymi skaidrumu šešėliuose ir reljefine tapyba šviesoje. Visi čia eksponuojami paveikslai padaryti šia technika. Natiurmortui „Belaikė realybė“ nutapyti prireikė pusės metų.